Vytautas Girdzijauskas

Vytautas Girdzijauskas (1930 m. balandžio 19 d. Bulzgeniškiuose, Šimkaičių valsčius, Raseinių apskritis – 2019 m. spalio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas prozininkas, visuomenės veikėjas.

1937-1949 m. mokėsi Vadžgirio pradžios mokykloje, Eržvilko ir Šimkaičių mokyklose. 1949-1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo rusų kalbos ir literatūros specialybę. 1950-1954 m. mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume. 1952–1955 m. LSSR filharmonijos choro artistas.

1955–1957 m. Vilniaus statybos technikumo lietuvių, rusų ir prancūzų kalbų dėstytojas. 1957–1960 m. už antisovietinę veiklą kalintas Taišete (Irkutsko sritis). 1961 m. baigė Liaudies ūkio tarybos konstruktorių kursus. 1961–1968 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos technologas, technologų biuro viršininkas. 1968–1974 m. LSSR sveikatos apsaugos ministerijos tiekimo kontoros viršininko pavaduotojas.

Nuo 1974 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1974–1990 m. dirbo Vyriausioje enciklopedijų redakcijoje: nuo 1974 m. redaktorius, nuo 1984 m. Meno redakcijos vedėjas. Nuo 1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorius. 1992 m. Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1998 m. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidentas.

2005 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad V. Girdzijauskas sąmoningai bendradarbiavo su sovietų saugumu – KGB. Esama duomenų, jog rašytojas su KGB pradėjo bendradarbiauti 1956–1957 metais. 1957–1960 m. kalėjo lageryje „už antisovietinę agitaciją ir propagandą“. Teigiama, kad jis buvo kameros agentas.

Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Pirmuoju kūrybos laikotarpiu daugiausia gvildeno asmenybės ir bendruomenės santykius, vaizdavo technninę inteligentiją. Vėlesniuose romanuose labiau gilinosi į individo dvasinės saviraiškos, dorovinio atsparumo, tautinės rezistencijos reiškinius. Prozai būdinga stilistinė įvairovė, polinkis į analitiškumą. Paskelbė esė, dokumentinės prozos, publicistikos, recenzijų. Organizavo tradicinius novelės vakarus Veliuonoje (Jurbarko raj.).

• 1974 m. Prano Ziberto premija, už romaną „Žmonės man buvo geri“
• 1995 m. Žemaitės literatūrinė premija, už knygą „Laiškai iš nelaisvės namų“
• 2002 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, už romaną „Palūkėk, mirtie“
• 2009 m. Juozo Keliuočio premija, už reikšmingą veiklą ir kūrybinius rašto darbus
• 2010 m. Petro Cvirkos premija, už novelių knygą „Žiemos metafizika“