Vincas Niekus

Vincas Niekus (1886 m. birželio 24 d. Pinciškių k., Kazlų Rūdos valsč., Marijampolės apskr. – 1938 m. spalio 29 d. Amsterdame, NY – JAV) – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.

Iš motinos išmokęs skaityti, lankė rusišką pradžios mokyklą. Būdamas 14 metų, su vyresniuoju broliu išvyko į Angliją, o 1900 m. atvyko į JAV. Savarankiškai mokėsi bendrojo lavinimo dalykų, 1909 m. pradėjo studijuoti Pio Nono muzikos kolegijoje Milwaukee, WI, kuriai vadovavo kompozitorius J. Singerbergeris. Po keleto metų įstojo į American Conservatory of Music Chicago, IL. 1918 m. vasario 2 d. gavo muzikos bakalauro diplomą, kur įrašyta, kad baigė muzikos teorijos skyrių.

Studijuodamas vienas iš pirmųjų lietuvių muzikų pradėjo organizuoti orkestrus ir rašyti jiems muziką. Bet pagrindinis užsiėmimas buvo vargonininkavimas ir vadovavimas chorams. Dirbo daugelyje lietuvių parapijų: Šv. Mykolo ir Visų Šventųjų Čikagoje, Šv. Kazimiero Amsterdame, Šv. Juozapo Scrantone, PA, Waukegane, IL, North Side ir Harrisone, NY. Populiarino grigališkąjį choralą ir kitokią bažnytinę muziką. A. Pociui Čikagoje įkūrus L. van Bethoveno konservatoriją, pradėjo ten mokytojauti – dėstė harmoniją.

Nuo 1914 m. – ALRK Vargonininkų sąjungos narys. Kelis kartus buvo atvykęs į Lietuvą, Kauno radiofone dirigavo savo simfonines poemas.

Sukūrė nemažai įvairių žanrų vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrinių. Išleido 3 lietuviškų šokių rinkinius orkestrui (16, 20 ir 24 šokiai) ir rinkinį fortepijonui. Parašė keturias simfonines poemas: „Trimitas“, „Gegužė“, „Didžiojo kunigaikščio medžioklė“ ir „Paukščių daina“. Sukūrė fantaziją smuikui ir fortepijonui „Kur banguoja Nemunėlis“, „Švenčiausio Sakramento mišparus“ – 40 valandų atlaidams, pjesių smuikui ir fortepijonui, dainų ir giesmių chorams, muzikos vaikams.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.