Vaclovas Rymavičius

Vaclovas Rymavičius (1899 m. rugpjūčio 26 d. Panoterių miestelyje, Ukmergės apskr. – 1972 m. rugpjūčio 12 d. Buenos Aires, Argentina) – vargonininkas ir chorvedys.

Tėvas buvo vargonininkas, mokęsis pas J. Naujalį. Todėl ir sūnus pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo. Paūgėjęs mokėsi J. Naujalio vargonininkų kursuose Kaune ir vargonininkavo Panoteriuose. 1928 m. atvyko į Argentiną ir Kordobos provincijoje, Aušros Vartų lietuvių parapijoje, gavo vargonininko ir chorvedžio vietą. 1930 m. subūręs chorą, vėliau jį pavadino Šv. Cecilijos vardu. 1950 m. choras koncertais pažymėjo savo kūrybinės veiklos 20-metį. V. Rymavičius dirbo ir lankė Buenos Aires Villiams konservatoriją, kur mokėsi skambinti fortepijonu ir kompozicijos. Lietuvių prašomas chorą suorganizavo ir Berisso mieste – jis vadinosi Mindaugo draugijos choru. Chorai giedojo bažnyčiose, dainavo koncertuose, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. Šv. Cecilijos choras į plokšteles įdainavo nemaža lietuviškų dainų, kurių dauguma paties chorvedžio. 1934 m. choras giedojo 32-ajame Eucharistiniame kongrese Buenos Aires, dalyvavo Argentinos radijo programose ir lietuvių radijo valandėlėse „Lietuvos aidai“. Taip pat vadovavo „Aušros" mišriajam chorui Buenos Aires. V. Rymavičius apie 44 metus Argentinoje populiarino lietuvišką dainą, žadino mūsų tautiečių patriotinius jausmus.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.