Telesforas Šiurkus

Telesforas Šiurkus (1908 m. lapkričio 28 d. Gulbinuose, Akmenės valsčius – 1974 m. lapkričio 5 d. Kaune) – Lietuvos chirurgas, profesorius.

Buvo vyriausias daugiavaikėje 11 vaikų šeimoje, brolis Jonas Šurkus. Mokėsi Akmenės mokykloje, 1926 m. baigė Viekšnių progimnaziją, 1929 m. Šiaulių gimnaziją. 1929–1936 m. studijavo mediciną Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Medicinos fakultete. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, baigė Karo mokyklą.

Po studijų buvo paliktas dirbti universitete, bet netrukus išėjo į praktinį darbą Kauno ligonių kasų poliklinikoje (dab. Centro poliklinika). Dirbo gydytoju vidaus ligų klinikoje, 1937 m. ėmėsi chirurgo darbo. Stažavosi Vienoje prof. G. Berio (Boehler) traumatologijos klinikoje. Prof. Mykolas Biržiška siūlė jaunam gydytojui dirbti Viekšniuose jo pastatytuose ir savivaldybei padovanotuose Sveikatos namuose, bet prof. Vlado Kuzmos kvietimu jis liko dirbti Hospitalinės chirurgijos klinikoje. Vokiečių okupacijos metais kartu su prof. V. Kuzma pašalintas iš universiteto, nuo 1942 m. dirbo Kauno 3-ojoje poliklinikoje.

1944 m. išrenkamas VDU Bendrosios chirurgijos katedros vedėju, po pusmečio – docentu. Pokario metais labai trūko gydytojų, todėl vienu metu teko eiti ketverias pareigas – Raudonojo Kryžiaus ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjo, ligoninės direktoriaus, 1945–1946 m. Medicinos mokyklos direktoriaus ir 1945–1951 m. Bendrosios chirurgijos katedros vedėjo. Kelerius metus dirbo Kauno srities, o sritis panaikinus – Kauno miesto vyriausiuoju chirurgu (1950–1956 m.).Norėdamas atsidėti mokslui 1956 m. atsisakė abiejų direktoriaus pareigų, liko tik KMI Bendrosios chirurgijos katedros vedėju.

1949 m. vienas pirmųjų Vilniaus universitete apsigynė medicinos mokslų kandidato disertaciją. 1950 m. vienas pirmųjų šalyje pradėjo daryti tarakoplastines operacijas džiova sergantiems ligoniams, kasmet padarė po 280–300 operacijų. Jo iniciatyva Kauno medikai anksčiau už vilniečius pradėjo leisti mokslinius darbus. Tokių darbų profesorius parašė apie 120. 1956 m. parašė ir pirmąjį originalų lietuvišką vadovėlį „Bendroji chirurgija“, kuriuo studentai naudojasi iki šiol. Parašė kelias knygas ir monografijas. Daug prisidėjo prie lietuviškosios chirurgijos terminijos kūrimo. Nuo 1969 m. profesorius. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse (antkapinio paminklo skulptorė Dalia Palukaitienė).

• 1965 m. LTSR nusipelnęs gydytojas