Stasys Kudirka

Stasys Kudirka (1904 m. lapkričio 15 d. Masiauskų k., Barzdų vls., Naumiesčio apskrityje (dab. Šakių r.) – 1976 m. vasario 19 d. Kaune) – gydytojas, chirurgas, ilgametis Alytaus apskrities ligoninės vadovas.

S. Kudirka gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo vienas iš 9 vaikų. Išaugo trise: vyriausias Feliksas (g. 1898), Stasė (g. 1903) ir Stasys. Oficialiai priimta, kad Stasys Kudirka gimęs 1904 m., tačiau iš tikrųjų jis turėjo būti gimęs 1901 ar 1902 m., nes 1903 m. gimė jo jaunesnioji sesuo Stasė. Teigiama, kad tėvai nenorėjo, kad per karą būtų paimtas į kariuomenę vyriausiasis Feliksas, tai „pajauninę“ Stasį, kad būtų akivaizdu, jog šeimos ūkis liktų su neva per menku pagalbininku.

S. Kudirka 1912 m. baigė Barzdų pradžios mokyklą. Po karo, 1919 m. tęsė mokslus Marijampolės gimnazijos 3–je klasėje. 1920 m. įstojo į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos 4–tą klasę (bendraklasė buvo Salomėja Nėris). 1924–1930 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete.

1930 m. pradėjo dirbti Kauno klinikų Medicinos fakulteto chirurgijos klinikoje subasistentu be atlygio. 1930–1934 m. čia dirbo gydytoju ordinatoriumi vadovaujant Vladui Kuzmai. Nuo VDU baigimo chirurgijos klinikoje darė ligonių rentgenogramas. 1934 m. gavo Sveikatos departamento leidimą atidaryti ir laikyti rentgeno kabinetą. Dirbdamas klinikoje aktyviai operavo, rinko, sistemino stebėjimų duomenis, spausdinosi to meto medicininėje spaudoje.

1934 m. S. Kudirka išvyko į Alytų ir pradėjo dirbti ligoninės chirurgijos skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. 1939 m. S. Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau ėjo chirurginio skyriaus vedėjo pareigas.

Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo 1939–1942 ir 1945–1963 m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo adjunktu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, dėstė topografinės anatomijos ir ligonių slaugos kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų operacijų. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie Bazedovo ligą, ketino rašyti mokslinį darbą.

S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas sublimato tirpalu ir ištepdavo jodu. Taip dezinfekuotomis rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties abliacijas, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. 1939 m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš donoro recipientui.

Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė dėl sveikatos problemų 1963 m. o 1964 m. atsisakė chirurgijos skyriaus vedėjo pareigų, liko skyriuje iki 1974 m. vien konsultantu. 1974 m. smarkiai pablogėjo sveikata, sunkiai bevaikščiojo – kamavo osteochondrozė (kaulų išretėjimas). 1976 m. susirgo gelta ir buvo paguldytas į Daugų infekcinę ligoninę, o įtarus kasos auglį – pervežtas į Kauno klinikas. Mirė 1976 m. vasario 19 d. Autopsija patvirtino: laiku nepašalintas nedidelis auglys sukėlė mechaninę geltą.

1958 m. S. Kudirkai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas. Laisvalaikiu mėgo sodininkauti, buvo bitininku, medžiotoju, dainavo chore.

• 1989 m. Stasio Kudirkos vardas suteiktas Alytaus rajono centrinei ligoninei.
• 2012 m. gydytojo nuopelnai pristatyti Lietuvos gydytojų sąjungos išleistoje knygoje „Atminties ženklai gydytojams“.

• Alytaus apskrities ligoninės istorija. Legendinis gydytojas Stasys Kudirka