Ona Gruzdytė

Ona Gruzdytė-Bugailiškienė (1888 m. sausio 18 d. Suvartuvoje, Kuršėnų apskritis – 1970 m. sausio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos bibliotekininkė, pedagogė.

Gimė žemaičių bajorų šeimoje, tėvas gydytojas Stanislovas Gruzdys – Vilniaus konferencijos dalyvis, tėvo seserys: Stefanija Gruzdytė-Graurogkienė, Viktorija Gruzdytė-Kadatienė, Emilija Gruzdytė-Putvienė-Putvinskienė.

1899-1906 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, 1903-1904 m. lankė J.Jablonskio vadovaujamus lietuvių kalbos kursus Peterburge, Lesgafto pedagoginiuose kursuose studijavo teisę, vėliau – pedagogiką ir gamtos mokslus.

Grįžusi apsigyveno Šiauliuose, mokytojavo V.Zubovo pradžios mokykloje Gubernijos dvare, vėliau Šilo Pavėžupyje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, dirbo Iždo rūmuose Petrograde. 1918 m. grįžo į Šiaulius, ištekėjo už P.Bugailiškio. 1918 m. „Jėgos“ gimnazijos gamtos mokytoja. 1921 m. pradėjo dirbti naujai įsteigtoje bibliotekoje – Valstybinio centrinio knygyno Šiaulių skyriuje, iki 1933 m. vadovavo šiai bibliotekai. Sukūrė gausią (23000 leidinių) ir atvirą, miesto visuomenei reikalingą kultūros įstaigą, kurioje kasdien lankydavosi apie 200 šiauliečių. Švietimo ministerijos atleista dėl vyro veiklos,nuo 1933 m. dirbo „Lietuvos vaiko“ draugijos Šiaulių skyriaus vaikų skaitykloje. Karo metais ši biblioteka buvo evakuota į Lygumus, bet po karo didelę jos dalį pkonfiskavo „Glavlitas“. 1945 m. persikėlė į Vilnių, 1947-1951 m. dirbo Lietuvių literatūros ir kalbos instituto bibliotekoje, tvarkė fototeką.

1927-1932 m. „Bibliografijos žiniose“ spausdintos jos parengtos Valstybinio centrinio knygyno Šiaulių skyriaus darbų apyskaitos.

Nuo 1931 m. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė.