Martynas Kavolis

Martynas Kavolis (1897 m. lapkričio 16 d. Gargždai – 1979 m. rugpjūčio 17 d. Torontas) – Lietuvos teisininkas, evangelikų liuteronų kunigas, daktaras. Sūnus – Vytautas Kavolis.

1918 m. M. Kavolis baigė aukštuosius vokiečių kalbos mokytojų kursus Ylavoje ir 1919 m. Kaune, 1925 m. – Lietuvos universiteto Teisių fakultetą. 1943 m. studijavo teisę Berlyno universitete, 1944–1949 teisę, filosofiją ir teologiją Tiubingeno universitete. 1948 m. daktaras.

1916–1918 m. mokytojavo pradžios mokykloje Tauragėje, 1919 m. Naumiestyje. Nuo 1919 m. priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. 1919 m. dalyvavo kovose su bermontininkais, 1920 m. – su bolševikais. 1920–1923 m. Muitinių departamento tarnautojas. 1923 m. Kauno apygardos teismo kandidatas, 1924 m. – šio teismo svarbių bylų tardytojo padėjėjas, 1926 m. – tardytojas, 1927–1940 m. Vyriausiojo Tribunolo prokuroro padėjėjas. 1930–1940 m. Lietuvos banko revizijos komisijos narys, 1934–1940 m. Kauno miesto tarybos narys. 1935 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė bažnytinę teisę, 1940 m. – baudžiamąją ir administracinę teisę.

1925–1936 m. Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prokuroras. Prasidėjus sovietinei okupacijai emigravo į Vokietiją. 1941 m. Lietuvių Aktyvistų Fronto narys. 1953 m. išlaikė teologijos egzaminą Kanados sinode, įšventintas kunigu, kunigavo Toronto ir Monrealio lietuvių evangelikų liuteronų parapijose. Rašė nusikalstamumo, teismų reformos ir kitų temomis periodikoje: „Kovokime su nusikaltimais“, „Lietuvos aidas“, „Vairas“, „Naujoji Romuva“.

• Bažnytinės tikybiniai mišriosios ir civilinės moterystės juridinė padėtis Lietuvoje, 1930 m.;
• Baudžiamojo proceso įstatymas su komentarais, 1933 m.;
• Baudžiamasis statutas su komentarais, 1934 m.;
• Socialinė taikos ir karo reikšmė, 1937 m.