Liudas Noreika

1897 m. baigė Alsėdžių liaudies mokyklą, 1901 m. Palangos progimnaziją, 1905 m. Žemaičių kunigų seminariją Kaune, 1908 m. Peterburgo dvasinę akademiją, 1917 m. – Peterburgo universiteto teisės fakultetą.

Politinė veikla

Dirbo Linkuvos pradžios mokyklos mokytoju. 1914–1915 m. Lietuvių politikos centro Rusijoje veikėjas. 1916 m. kartu su kitais veikėjais įkūrė Lietuvių tautos pažangos partiją. 1917 m. Lietuvių Tautos Tarybos, vėliau Vyriausiosios lietuvių tautos tarybos Rusijoje prezidiumo sekretorius.

1918 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. III-osios Prano Dovydaičio (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), IV-osios Mykolo Sleževičiaus (1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. spalio 7 d.), V-osios Ernesto Galvanausko (1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. birželio 19 d.) Vyriausybių teisingumo ministras, vėliau advokatas.

Vienas Lietuvių tautininkų sąjungos kūrėjų, 1926–1927 m. centro valdybos pirmininkas.

Visuomeninė veikla

Nuo 1907 m. rašė spaudai. Buvo nuolatinis laikraščio „Viltis“ korespondentas, 1914–1915 m. – žurnalo „Vairas“ redaktoriaus pavaduotojas, 1915–1917 m. – M. Yčo Petrograde leisto laikraščio „Lietuvių balsas“ faktiškasis ir atsakomasis redaktorius, 1916–1918 m. – atsakomasis leidinio „Ateities spinduliai“ redaktorius. 1918 m. Vilniuje redagavo dienraštį „Lietuvos aidas“. 1919 m. laikraščio „Tauta“ vienas redaktorių. Vienas iš faktiškųjų laikraščio „Lietuvis“ redaktorių.

Su J. Pajauju išvertė V. Zakševskio „Naujųjų amžių istoriją". Dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komitete Peterburge ir Voroneže. Nuo 1920 m. vertėsi advokato praktika. Vienas iš Katalikų mokslų akademijos steigėjų 1922 m., pirmasis jos iždininkas.

Liudą Noreiką konflikto kortavimo metu nušovė karininkas Okulič-Kazarinas.