Christian Gottlieb Mielcke

Kristijonas Gotlybas Milkus (vok. Christian Gottlieb Mielcke, 1733 m. Jurbarkas, Įsruties apskritis – 1807 m. liepos 6 d. Pilkalnis, Pilkalnio apskritis) – Mažosios Lietuvos švietėjas, lietuvių raštijos darbuotojas, vienas ryškiausių ir iškiliausių XVIII–XIX amžių sandūros lietuvių raštijos veikėjų.

Nuo 1751 m. su pertraukomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete; spėjama, buvo Lietuvių kalbos seminaro docentas; seminare buvo mokoma iš jo kalbos veikalų. Dėl nežinomų priežasčių kunigu netapo, visą gyvenimą išdirbo kantoriumi. Dirbo kantoriumi ir pradinės mokyos precentoriumi Pilkalnyje prie procesantų bažnyčios. Ten ir mirė.

Į lietuvių kalbą vertė Prūsijos karalystės valdžios įsakus, 1798 m. inicijavo diskusiją dėl jų vertimų kokybės.

Literatūrinę veiklą pradėjo polemika su G. Ostermejeriu dėl lietuviškų giesmių redagavimo principų.

1781 m. G. Ostermejeris išleido giesmyną ,,Giesmės šventos, bažnyčioje ir namėj giedamos [...], suglaustos nuo G. Ostermejerio''.Tais pačiais metais K.G. Milkus išleidžia ,,Veikalą apie naująjį 1781m. lietuvišką giesmyną'' (Anmerkungen zu dem neiten litauischen Gesanghuch de anno 1781 m.), kuris plito rankraščiu. Šiame veikale pateikia pastabas apie kalbos, stiliaus, eilėdaros, religinių motyvų ir teologinių sąvokų naudojimą. Prasidėjo arši polemika trukusi bene dešimt metų. G. Ostermejeris dauguma giesmių savo giesmyne pakeitė, dėl to kiti pastoriai siekė jį diskredituoti ir pasitelkė K.G.Milkų, kuris, manoma, buvo ir taip įsižeidęs dėl pašalintų jo paties tėvo giesmių.

Išspausdino poleminį raštą „Kuklus atsakymas į pono kunigo Ostermejerio iš Trempų apmąstymus apie naujojo lietuviško giesmyno projektą“ („Bescheidene Beantwortung des Bedenkens so Herr Pfarrer Ostermeyer“) – 1788 m.

1791 m. G. Ostermejeris savo ruožtu išleidžia papildomą giesmyną ir ,,Pirmąją lietuviškų giesmynų istoriją'' (1793m), taip duodamas pradžią lietuvių literatūros istorijai. Autorius remiasi kalbininkų, etnografų, istorikų darbais, plačiai atpasakoja polemikos su Milkumi eigą. Taip atskleidžiama dviejų tendencijų kova to meto lietuvių kultūroje. G. Ostermejeris išpeikia kunigų savanaudiškumą, gina lietuvių kalbos teises.

Beje, K.G.Milkaus priekaištus rėmė bažnytinė vyresnybė, ir naujasis G.Ostermejerio giesmynas buvo atiduotas makulatūrai.

Polemika davė labai gerų rezultatų lietuvių poezijos pažangai.

Parengė „Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną“ (Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Worierbuch, 1800 m.); jame sistemino P. Ruigio žodyną ir J. Brodovskio rankraštį,paskelbė apie 300 lietuviškų priežodžių ir patarlių. Apibendrino tai, kas jau buvo padaryta XVIII a. Milkaus žodynas turi keturias pratarmes, kurios, be kita ko, rodo jo plačius mokslinius ryšius su ano meto intelektualais. Pratarmėse teigiama, jog kalba yra susijusi su pačia tautos egzistencija, pasaulėjauta, savitumu. Ketvirtą pratarmę žodynui parašė Imanuelis Kantas. Jis pasitelkia romantinius motyvus ir pabrėžia, jog kalbai saugoti svarbus kilnus charakteris - su kalbos sunykimu, sunyktų ir dori piliečiai. Pateikia ir lyginamosios kalbotyros argumentų - lietuvių kalbą apibrėžia kaip svarbią mokslui.

Parengė lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos mokslo pradmenys“ (Anfangsgrūnde einer littauischen Sprachlehre, 1800 m., dalis teksto lotynų kalba ir lietuvių kalba) su pirmuoju skyreliu apie lietuvių poetiką, jame pateikė dar neskelbtus du K. Donelaičio „Metų“ fragmentus su vertimais į vokiečių kalbą.

Poetikos skyrelyje K.G.Milkus kėlė panašius lietuvių poetikos klausimus kaip ir G. Ostermejeris, tačiau aptarė juos konkrečiau ir plačiau.

Parengė giesmyną „Senos ir naujos krikščioniškos giesmės“ (1806 m.) – vieną pirmųjų bandymų švietėjiškai perredaguoti oficialųjį lietuvių giesmyną. Giesmyne išspausdinta vokiška pratarmė, lietuviška išpažintis ir 566 giesmės. Iš jų 103 išvertė pats.

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje parašė istorinę poemą „Pilkalnis“ (parašyta 1786 m., išspausdinta 1822–1823 m.). Poemoje vaizduojama paties K.G. Milkaus gimtojo miestelio Pilkalnio istorija. Ji paverčiama universalia visos Prūsijos istorija.

Siekdamas įrodyti lietuvių kalbos tinkamumą poezijai išvertė K. F. Gelerto pasakėčią „Kūlikas“ (Der Drescher, išspausdinta 1800 m.), taip pat populiarų F. E. fon Rochovo pasaulietinio turinio skaitinių vadovėlį „Kūdikių prietelius“ (Der Kinderfreund. Ein Lesebuch zum Gebrauch in Landschulen. išspausdintas apie 1786 m.), J. G. Heimo pamokslų rinkinį „Mišknygos“ (1800 m.), jame įdėjo savo pamokslų.

• Žavinta Sidabraitė. Kristijonas Gotfrydas Milkus, Vilnius, 2006 m.
• Kristijonas Gotlybas Milkus. Gyvenimas ir literatūrinė veikla (sud. Žavinta Sidabraitė). – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2007. – 227 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-698-28-9
• Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas. Lietuvių literatūros istorija XIII - XVIII amžiai / Vilnius, 2003.
• Jurgis Lebedys. Senoji lietuvių literatūra / Vilnius ,,Mokslas'' 1977.