Quick Facts
Biography
| Konstantinas Porcijanka | |
|---|---|
| gydytojas | |
| Gimė | 1793 m. sausio 1 d. Pastovys, Minsko gubernija, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė |
| Mirė | 1841 m. rugpjūčio 23 d. (48 metai) Vilnius, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Bernardinų kapinės |
| Sutuoktinis (-ė) | Klementina Jasinska Porcijanka |
| Vaikai | Konstantinas, Andrius, Sofija, Paulina |
| gydytojas | |
| Veikla | Vilniaus universitetochirurgijos ir okulistikos profesorius |
Konstantinas Porcijanka (lenk. Konstanty Porcyanko, 1793 m. sausio 1 d. – 1841 m. rugpjūčio 23 d.) – Lietuvos gydytojas, Vilniaus universiteto chirurgijos ir oftalmologijos profesorius.
Biografija
Konstantinas Porcijanka gimė 1793 m. Pastovio mieste Minsko gubernijoje bajorų šeimoje. Gimtajame mieste baigė gimnaziją.
1813 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti medicinos. Studijas sėkmingai baigė. Buvo auklėtinis profesorių Jozefo Franko, Bojanuso, Jano Frydricho Niškovskio, Johano Lobenveino. 1819 m. apsigynė daktaro disertaciją apie lūpų vėžį. Tai buvo viena pirmųjų disertacijų iš Onkologijos. Pasiliko dėstyti Vilniaus universitete. Ėjo universiteto Chirurgijos ir okulistikos katedros adjunkto pareigas, 1824 m. tapo profesoriumi. Nuo 1826 m. vadovavo Chirurgijos klinikai. 1832–1841 m. buvo Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškosios akademijos profesorius. Dėstydamas rėmėsi Augustu Frydrichu Hekeriu.
Taip pat vadovavo Medikų draugijai, buvo jos viceprezidentas, prezidentas.
Vilniaus universitete dėstė bendrąją terapiją, farmakologiją, toksikologiją, pirmasis Universitete pradėjo skaityti paskaitose medicinos istoriją. Atlikdavo sudėtingas operacijas. Pirmasis suskaldė inkstų akmenis ir juos išėmė, dėl to laikomas urologijos pionieriumi. Parašė apie 20 mokslo darbų.
Mirė 1841 m. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse.
Šeima
Žmona Klementina iš Jasinskių. Konstantinas ir Klementina Porcijankos susituokė 1821 m. balandžio mėn.Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, išaugino keturis vaikus: sūnus Konstantiną ir Andrių bei dukteris Sofiją ir Pauliną.
Nuorodos
- ↑ Sudarytoja Vida Girininkienė. Vilniaus Bernardinų kapinės 1810-2010. Vilnius: Aureus, 2010, p. 276. ISBN 978-9953-34-278-6.
- ↑ Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012, p. 254. ISBN 978-5-417-01035-4.
- ↑ A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- ↑ Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137. ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ Dr. Randakevičienė Irma. Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus pradžios Vilniaus šviesuomenę. [1]
Literatūra
- Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994. ISBN 9986-09-047-4.
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- Sudarytoja Vida Girininkienė. Vilniaus Bernardinų kapinės 1810-2010. Vilnius: Aureus, 2010, p. 276. ISBN 978-9953-34-278-6.
- Trumpas Vilniaus universiteto aprašas apie Konstantiną Porcijanką. [2]
- Visuotinė lietuvių enciklopedija apie Konstantiną Porcijanką. [3]
- Vilniaus krašto otorinolaringologijos istorija. [4]
- Dr. Randakevičienė Irma. Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus pradžios Vilniaus šviesuomenę. [5]
- Krzysztof Wałejko (z zespołem red. ks. Marek Borysiak, Anna Franko, Irena Jutkiewicz i Katarzyna Jutkiewicz: Praktyczny przewodnik po Wilnie. Przedsiębiorstwo Wydawnicze „Krzysztof Wałejko“, Suwałki 2003, s. 102. ISBN 83-918978-2-6.
- Konstantino Porcijankos biografija lenkų kalba. [6]