Quick Facts
LeoBiography
| Kazys Levandauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1870 m. rugpjūčio 6 d. Debeikiai, Anykščių raj. |
| Mirė | 1950 m. birželio 20 d. (79 metai) Kaunas |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Aleksandras Levandauskas |
| Motina | Eleonora Osmolskaitė-Levandauskienė |
| Veikla | Liepojos lietuvių mėgėjų teatro kūrėjas, aktorius, režisierius |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. |
Kazys Levandauskas (1870 m. rugpjūčio 6 d. Debeikiuose, Anykščių rajonas – 1950 m. birželio 20 d. Kaune, palaidotas Žemųjų Šančių kapinėse) – Liepojos lietuvių mėgėjų teatro kūrėjas, aktorius, režisierius, chorų vadovas.
Biografija
Kazys Levandauskas gimė Debeikiuose (dab. Anykščių raj.). Tėvai – Aleksandras Levandauskas ir Eleonora Osmolskaitė-Levandauskienė buvo valstiečiai. Apie 1875 m. šeima persikėlė į Ščenslivą, už 4 km į šiaurę nuo Raguvos. Nuo 1881 m. mokėsi Raguvos dviklasėje mokykloje, 1886-1890 m. - Panevėžio amatų mokykloje. 1894 m. pradėjo dirbti Liepojos geležinkelio vagonų cecho dirbtuvėse. Po tėvo mirties į Liepoją persikėlė motina, 3 seserys – Felicija, Tekle ir Helena. Pastaroji mirė apie 1910 m. 1914 m. evakuojant Liepojos geležinkelio dirbtuves su motina ir sesers Teklės Lechavičienės šeima persikėlė į Gomelį. Motina apie 1916 m. mirė, palaidota Gomelyje.
1920 m. su artimaisiais grįžo į Lietuvą. Iki 1938 m. dirbo Kauno geležinkelio dirbtuvių Vagonų cecho meistru, vedėju. Aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos geležinkelio infrastruktūrą po Pirmojo pasaulinio karo. 1921–1940 m. Šaulių sąjungos narys.
Kultūrinė meninė veikla
1911 m. Liepojoje suorganizavo Artistų mylėtojų ratelį. 1911–1914 m. vadovavo Liepojos lietuvių draugijos Artistų mėgėjų būreliui. Režisavo ar (ir) vaidino pjesėse: „Ūkanose“, „Blinda“, „Adomas ir Ieva“, „Iš meilės“, „Gedimino sapnas“, „Kaminkrėtys ir malūnininkas“, „Užburti turtai“, „Pirmasis degtindarys“, „Šv. Cecilija“, „Jaunikis“, „Šv. Agnietė“, „Brangusis pabučiavimas“, „Verpėja po kryžiumi“ ir kt. Vaidino ir seserys Felicija, Teklė.
Pirmojo pasaulinio karo metais vadovavo Gomelio lietuvių mišriam chorui, režisavo ir vaidino pjesėse „Adomas ir Ieva“, „Tiktai niekam nesakyk“. Nuo 1921 m. aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos kultūriniuose meniniuose renginiuose. Bendravo su aktore Ona Rymaite. Nuo 1925 m. Šv. Cecilijos draugijos bažnytinei muzikai ugdyti Lietuvoje Šančių skyriaus pirmininkas.
Šeima
Šeimos nesukūrė. Globojo sesers Teklės Lechavičienės šeimą po vyro – Antano Soterio Lechavičiaus – mirties (1925 m.), rūpinosi jų vaikais – Elena Lechavičiūte ir Jonu Lechavičiumi (kompozitorius). 1943 m. įsūnijo Vytautą Levandauską (architektūrologas, Lietuvos architektūros istorikas, menotyrininkas).
Įvertinimas
- 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio jubiliejinis medalis
- 1929 m. LDK Gedimino IV laipsnio ordinas
Atminimas
Kapas ir antkapinis paminklas Šančių kapinėse Kaune.
Bibliografija
- Vytautas Maknys. Lietuvių teatro raidos bruožai. T. I. Vilnius: Mintis, 1972, p. 209–211, 226.
- Kelininkai, susįję su Lietuva. XVIII-XX amžius / .Sudarytojas Linas Vidugiris. Vilnius. 2016, p. 412-414.
Šaltiniai
- LVIA, f. 669, ap. 19, b. 16. lp. 97, nr. 85. Įrašas apie Kazio Levandausko krikštą Debeikių bažnyčios krikšto knygoje. 1870 m.
- KAA, f. 66, ap. 14, b. 405. Kazio Levandausko paso kortelė. 1908 m.
- KAA, f. 66, ap. 1, b. 24419. Kazio Levandausko paso kortelė. 1921 m.
- LCVA, f. 402, ap. 4, b. 285, lp. 11 . Šv. Cecilijos draugijos centro valdybos pirmininko J. Naujalio pranešimas. 1925 m.
- LCVA, f. 561, ap. 3, b. 240a, lp. 13-14. Šaulių sąjungos XXII rinktinės, 3-ios geležinkelio dirbtuvių šaulių kuopos narių registracijos knyga.1936 m.
- Elenos Levandauskienės prisiminimai apie jos krikšto tėvą Kazį Levandauską. Garso įrašas iš Vytauto Levandausko asmeninio archyvo. 1987 m.
- http://biblioteka.ktu.edu/www/paroda/penkiolik2_3.htm (žiūrėta 2014 m. sausio 26 d.). Kauno senoji portretinė fotografija. Kazys Levandauskas su Šaulių sąjungos uniforma. K. Tartakausko nuotrauka. XX a. 4 dešimtmetis.