Juozas Papečkys

Juozas Papečkys (1890 m. sausio 1 d. Puskepuriuose, Šunskų valsčius, Marijampolės apskritis – 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovske, Rusija) – teisininkas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas.

1910 m. baigė Marijampolės gimnaziją, 1916 m. teisės studijas Maskvos universiteto Teisės fakultete. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m. baigė Maskvos Aleksejaus karo mokyklą, tarnavo pėstininkų pulke. 1917 m. Maskvos lietuvių tremtinių komiteto juriskonsultas. Po 1917 m. bolševikų perversmo išvyko į Šiaurės Kaukazą. Nuo 1919 m. mobilizuotas kovojo generolo Antono Denikino Baltojoje armijoje.

1919 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, Lietuvos kariuomenės savanoris. Paskirtas valstybės gynėjo padėjėju kariuomenės teisme. Buvo valstybės kaltintoju lenkų sąmokslininkų (POW) byloje. 1926 m. birželio 15 d. – gruodžio 17 d. Mykolo Sležavičiaus XIII ministrų kabinete Krašto apsaugos ministras. 1927 m. pulkininkas leitenantas. Išleistas į atsargą 1927–1928 m. advokatavo Kaune. Nuo 1929 m. sausio 1 d. Valstybės Tarybos narys, 1938–1940 m. Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotojas.

Buvo aktyvus Lietuvos įstatymų kūrėjas ir teisės aktų tvarkytojas. Vienas Šaulių sąjungos steigėjų, Klaipėdos vadavimo akcijos dalyvis. 1925–1926 m. Karo mokslo draugijos pirmininkas. Bendradarbiavo leidiniuose „Draugija“, „Vilniaus žinios“, „Mokykla“, „Aušrinė“. 1917 m. JAV išleido savo poezijos rinkinį „Eilės – dainos“.

1941 m. birželio 14 d. suimtas ir išvežtas į Sibirą, kalėjo Severouralsko lageryje Nr. 35. Sušaudytas NKVD Sverdlovsko kalėjime 1942 m.