Juozas Kairiūkštis

Juozas Kairiūkštis (1855 m. kovo 5 d. Girininkuose, Pakuonio valsčius – 1937 m. birželio 14 d. Kaune) – Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas.

1870 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją mokytojavo prie jos veikiančioje pavyzdinėje pradinėje mokykloje. 1872 m. Frydrichui Kuršaičiui padėjo tyrinėti lietuvių kalbą. Dėl rūpinimosi lietuvių kalbos dėstymu seminarijoje Rusijos administracijos perkeltas mokytojauti į Seinus. 1889 m. baigė Vilniaus mokytojų institutą. 1903–1906 m. Veiverių mokytojų seminarijos mokytojas. Už dalyvavimą 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose ištremtas iš Lietuvos. 1906–1910 m. mokytojavo Jendžejovo mokytojų seminarijoje (lenk. Jędrzejow, Šventojo Kryžiaus vaivadija, Lenkija). 1910–1915 m. dėstė lietuvių kalbą ir kitus dalykus Vilniaus gimnazijoje, įvairiuose kursuose.

Vienas lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ steigėjų, nuo 1910 m. Lietuvių mokslo draugijos narys. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui su šeima evakavosi į Rusiją, 1915–1918 m. mokytojavo Voronežo lietuvių gimnazijoje. 1919–1927 m. iki uždarymo Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijos direktorius. Bendradarbiavo žurnaluose „Lietuvos mokykla“, „Šaltinis“.

Kartu su žmona poete ir vertėja Julija Vichert-Kairiūkštiene (1864–1949) išaugino žinomas Lietuvos asmenybes: mokytoją Janiną Tumėnienę (1884–1972), geležinkelių inžinierių Kazimierą Kairiūkštį (1886–1918), gydytoją ir terapeutą Vladą Kairiūkštį (1887–1965), pedagogą Stasį Kairiūkštį (1889–1942), dailininką Vytautą Kairiūkštį (1890–1961)), rusų kalbos mokytoją Anatoliją Aldoną Dymnicką (1893–1980), menotyrininkę Haliną Kairiūkštytę-Jacinienę (1896–1984), medicinos akademiką Joną Kairiūkštį (1896–1957).

Juozo ir Julijos Kairiūkščių pora buvo diametraliai vienas kitam priešingi žmonės. Jis – lietuvis, ji – lenkė, jis – praktikuojantis katalikas, ji – užkietėjusi ateistė. Visi vaikai (išskyrus vieną dukterį) išaugo lietuviais, vadinasi, tėvo tautybės, ir visi liko ateistais, motinos įsitikinimų. (Rapolas Mackonis)