Juozapas Žiogas

Juozapas Žiogas (1869 m. kovo 21 d. Gataučiuose – 1935 m. rugsėjo 21 d. Rudiškiuose) – kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje.

1878 m. įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją ir baigė penkias klases. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, įšventintas kunigu 1895 m.

Kunigavo Alūkstoje, Elernoje, Kalnalyje, Rageliuose. Iš Žemaitijos 1899 m. Juozapas Žiogas perkeltas į Gaidę, 1904 m. paskirtas į Ragelius, kur dirbo ketverius metus. Iš čia jis vėl perkeltas į Žemaitiją ir gyveno Medingėnuose. Po to dar kunigavo Užventyje, Šiaudinėje, Joniškyje. Nuo 1929 m. kunigavo Rudiškiuose, kur ir mirė.

Dar seminarijoje susipažino su lietuviška spauda. Domėjosi liaudies muzikos instrumentais, turėjo sukaupęs raginių indų kolekciją, rinko, užrašinėjo liaudies dainas.

Tyrinėjo Lietuvos praeitį, ypač jį domino archeologija: piliakalniai, kapinynai, pilkapiai. Rinko įvairius archeologinius radinius, sudarė didoką kolekciją, kurią prieš mirtį perdavė kun. K. Kupriui-Kuprevičiui, įpareigodamas perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Dalis rinkinių yra Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Vilniaus žiniose“, „Vienybėje“, „Viltyje“).

Kapas ir antkapinis paminklas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje.

Virginija Ramanauskaitė, Archeologas kunigas Juozapas Žiogas, ŽIEMGALA. 1999/1. http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/2_ramanauskaite.pdf