Jonas Luobikis

Jonas Luobikis (1864 m. birželio 23 d. Barštinėje, Marijampolės raj. – 1941 m. spalio 25 d. Barnaule, Rusija) – knygnešys, daraktorius, visuomenės ir politinis veikėjas.

Sasnavos zakristijono sūnus. Tėvas anksti išmokė skaityti ir rašyti. Jau būdamas vienuolikos metų tėvui padėdavo mokyti vaikus slaptoje mokykloje. Vėliau ir pats daraktoriavo. Nuo 1885 m. iš Mažosios Lietuvos gabeno draudžiamas lietuviškas knygas ir spaudą, už tai 6 mėn. sėdėjo Kalvarijos kalėjime.

Sukaupęs lėšų Sasnavoje atidarė krautuvę, per kurią buvo platinama ir lietuviška spauda. 1896 m. – „Sietyno“ draugijos narys. Nors policija išaiškino šią draugiją, žandarai, padarę kratą, išskyrus seną elementorių, jokių knygų nerado. Už priklausymą draugijai, nuo 1897 m. kovo 28 d. iki spalio 2 d. laikytas Kalvarijos kalėjime, paleistas už 500 rb užstatą. Bet tuo metu žandarams pateko žmonos jam į kalėjimą siųstas raštelis, kad neprisipažintų dėl laikraščių. Caro 1899 m. lapkričio 3 d. įsakymu nubaustas 6 mėn. kalėti ir 2 m. tremties. Kalėjo Petrapilio Kryžių kalėjime, o iki 1901 m. ištremtas į Žitomirą (Ukraina).

1901–1905 m. – Artojo draugijos narys. Nuo 1903 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1905–1907 m. – įvykių Užnemunėje organizatorius. Už tai 1906 m. vėl suimtas ir metus kalintas Kalvarijos kalėjime.

1930 m. apdovanotas I laipsnio Vytauto Didžiojo ordino medaliu, gavo 50 Lt valstybinę knygnešio pensiją. 1941 m. birželio 15 d. su dukters, mokytojos Onos Stasiulevičienės šeima, ištremtas į Sibirą.