Jonas Lauriūnas

Jonas Laurusevičius-Lauriūnas (1924 m. kovo 8 d. Šilelyje, Raudondvario valsčius – 1991 m. liepos 26 d. Linkmenyse, Ignalinos rajonas) – Lietuvos kunigas, jėzuitas, švietėjas.

Raudondvaryje užbaigęs pradžios mokslus, nuo 1939 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje (tuo metu Kauno 9-oji vidurinė mokykla). 1944 m. spalio 2 d. įstojo į jėzuitų naujokyną Pagryžuvyje. 1946 m. rudenį, baigęs noviciatą, padarė Jėzaus Draugijoje pirmuosius amžinuosius įžadus ir netrukus įstojo į Kauno kunigų seminariją. Po pirmo semestro sovietų valdžios įsakymu kaip vienuolis buvo atleistas.

Dirbo zakristijonu Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, kur kunigavo tėvai jėzuitai. 1948 m. vėl priimtas į tą pačią kunigų seminariją, tačiau ir šįkart studijų baigti saugumiečiai neleido. Ketverius metus dirbo kūriku ligoninėje, Kauno meteorologijos stotyje meteorologu-stebėtoju. 1952 m. trečią kartą įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1954 m. rugsėjo 12 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo įšventintas kunigu.

Dirbo Valkininkų parapijoje garsaus Vilnijos kunigo P. Bieliausko vikaru, nuo 1955 m. pabaigos – Reškutėnų parapijos (Švenčionių r.) administratoriumi, nuo 1962 m. Švenčionių parapijos vikaru. 1964 m. paskirtas į Kabelių parapiją Varėnos rajone. 1972 m. rugsėjo 30 d. slaptai, pogrindyje, davė paskutiniuosius vienuolinius įžadus.

Daug dirbo intelektinėje srityje: vertė įvairią religinę ir teologinę literatūrą iš prancūzų, vokiečių, anglų, lenkų kalbų. Parašė keliasdešimt tomų pamokslų „Žodžiai broliams“, kurie savilaidos būdu, spausdinti mašinėle, paplito po visą Lietuvą. 1983 m. kunigas atvyko dirbti į Linkmenų Švč. Trejybės parapiją. Turėdamas gausią biblioteką, aprūpindavo knygomis vietinius inteligentus. Drąsiai skelbė tautines vertybes, skleidė blaivybės idėjas, aukštino gimtąją kalbą.

Leidus mokyklose dėstyti tikybą, tapo pirmuoju tikybos mokytoju Linkmenyse. Buvo išrinktas į Vilniaus arkivyskupijos kunigų Tarybą, vyskupo Julijono Steponavičiaus paskirtas Vilniaus arkivyskupijos konsultoriumi. Tėvas Lauriūnas buvo įtrauktas į Respublikinę komisiją stalinizmo nusikaltimams tirti, skaitė paskaitas garsiame „Gaublio“ diskusijų klube Vilniuje, buvo „Katalikų pasaulio“ žurnalo redakcinės kolegijos narys, skyriaus redaktorius.

Mirė 1991 m. liepos 26 d. Linkmenyse, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

2001 m. išleista jo pamokslų rinktinė „Nueisim ten, kur žiūrim“ (Vilnius, Katalikų pasaulis).

2001 m. rugpjūčio 22 d. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (po mirties).

• Nueisim ten, kur žiūrim. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 2001.
• Gražina Mackonienė. Kunigą Joną Lauriūną prisiminus // XXI amžius, 2006-07-21 [1]
• Kęstutis Palikša. Jonas Lauriūnas SJ: Mes išliekame… // Žemaičių saulutė, 2004-03-12, p. 3.
• Viktoras Trofimišinas. Maldos gyvenimo riteris, 2005-10-19