Ignas Starkus

Ignas Starkus (1888 m. liepos 31 d. Tolkūnuose, Miroslavo valsčius, Alytaus apskritis – 1956 m. rugsėjo 17 d. Elizabethas, JAV) – Romos katalikų prelatas, pedagogas, kapelionas.

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. 1911 m. įšventintas kunigu. Vikaravo Balbieriškyje ir Marijampolėje. Kaip gabus dvasininkas buvo pasiųstas į Peterburgo dvasinę akademiją, kurią baigė teologijos kandidato laipsniu.

Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. rugpjūčio 15 d. paskirtas naujai įkurtos Šakių Žiburio gimnazijos direktoriumi ir kapelionu. Padėjo įkurti Zanavykų muziejų, globojo gimnazijos ateitininkus, organizavo tautosakos rinkimą. Kai gimnazijos namas sudegė, kun. I. Starkus pradėjo rūpintis dviaukščių gimnazijos rūmų statyba, pastatui paaukojo ir savo asmeninių lėšų.

Nuo 1926 m. buvo Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas ir dekanato dekanas. Vėliau tarnavo klebonu Veiverių Šv. Liudviko, o nuo 1932 m. Virbalio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčių klebonu. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo anglų okupacinės zonos Šv. Sosto Delegatūros įgaliotiniu lietuviams pabėgėliams. Emigravo į JAV, kunigavo Bayonne ir Elizabethe.

Brolis Antanas Starkus – gydytojas, VDU Patologijos ir patologinės anatomijos katedros vedėjas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys; brolis Jonas Starkus – Romos katalikų kunigas, kanonų teisės daktaras, visuomenininkas.