Arnas Funkas

Arnas Funkas (1898 m. vasario 25 d. Smolenske – 1957 m. rugpjūčio 5 d. Pineberge, Vokietija) – inžinierius architektas, vienas funkcionalizmo architektūros Lietuvoje atstovų, spaudos bendradarbis.

1918 m. apsigyveno Kaune. 1924 m. baigė Berlyno Šarlotenburgo aukštąją technikos mokyklą, 1934 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Bendradarbiavo su architektu Mykolu Songaila. Buvo laikraščio „Darbininkų balsas“ bendradarbis.

1941–1944 m. vadovavo „Statybos“ bendrovės projektavimo skyriui. Nuo 1944 m. liepos mėn. gyveno Vokietijoje, dėstė Pabaltijo universitete.

A. Funkas diegė funkcionalizmo krypties principus gyvenamojoje ir visuomeninėje architektūroje. Daugiausia jo kūrybos pavyzdžių išlikę Kaune. Pagal jo projektus pastatyti:

• AMLIT garažai, Maironio g. 7, Kaune, 1929, 1932 m.
• Raseinių bankas, su architektu M. Songaila, 1931 m.;
• Prano Jagmino namas, Kęstučio g. 17, Kaune, 1931 m.;
• Adelės ir Pauliaus Galaunių namas, Vydūno al. 2, Kaune, 1932 m.
• Rangovo Romano Polovinsko daugiabutis gyvenamas namas, K. Donelaičio g. 22 / Gedimino g. 45, Kaune 1932 m.
• Istoriko Augustino Janulaičio gyvenamas namas, Kęstučio g. 48b, Kaune, 1932 m.
• Aleksandros ir Jono Vailokaičių daugiabutis gyvenamasis namas, Vienybės a. 8, Kaune, 1934 m., neišlikęs;
• Ksenijos Langienės gyvenamasis namas, Kęstučio g. 31, Kaune, 1934 m.;
• Bankai Kėdainiuose (neišliko), Utenoje, Tauragėje, su architektu M. Songaila, 1932–1935 m.;
• Saros, Eliazaro bei Leopoldo Malcų gyvenamasis namas, Vytauto pr. 27, Kaune, 1933 m.;
• „Maistas“ fabriko Kaune įvažiavimo vartų projektas, 1933 m.;
• Prano Gudavičiaus ir Aleksandos Iljinienės namas, K. Donelaičio g. 19, Kaune, 1933–1934 m.
• Ekonomikos departamento direktoriaus Jono Norkaičio ir Valstybės kontrolės departamento direktoriaus Stasio Stašio gyvenamieji namai, K. Būgos g. 41 / V. Mykolaičio-Putino g. 8 ir V. Mykolaičio-Putino g. 6, Kaune, 1935 m.;
• Petro Brazaičio namas, Archyvo g. 28, Kaune, 1935 m;
• Kauno centrinis sunkiųjų darbų kalėjimas, 1936 m., su Kaziu Kriščiukaičiu;
• Kino teatro „Kapitol“ pastato 1 a. parduotuvių vitrinų rekonstrukcijos projektas, Laisvės al. 36, Kaune, 1936 m.;
• Vaistinės pastatas, Vilniaus g. 1, Joniškyje, 1936-1939? m.;
• Baldų fabriko savininko Kosto Petriko namas, E. Ožeškienės g. 33, Kaune, 1937 m.;
• Daugiabutis, P.Višinskio g. 15, Kaune, 1937 m.;
• Akcinės apdraudimo bendrovės „Lietuvos Lloydas“ rūmai, dab. Kauno apskrities viršininko administracija, 1938 m.
• Taupomųjų kasų rūmai, dab. Kauno miesto savivaldybės rūmai, 1939 m., su Broniumi Elsbergu, Adolfu Lukošaičiu
• Panevėžio cukraus fabrikas, 1940 m.

Pastatams būdinga aiški planinė struktūra, saikingos, griežtos formos, pasižymi savitu braižu, progresyviais funkcionalizmo krypties pasiekimais, moderniu ir kartu konstruktyviu požiūriu į statinio architektūrą, gebėjimu jungti lokalinius elementus su bendra aplinkos kompozicija. Taikė tuo laiku modernias karkasines konstrukcijas, kurioms naudotos metalinės atramos, monolitinio gelžbetonio perdangos, stiklo ir nikelio deriniai. Didelį dėmesį teikė interjerų apipavidalinimui ne tik savo, bet ir kitų autorių suprojektuotuose objektuose, pavyzdžiui, sukūrė interjerą „Pienocentre“ buvusiai J. Muralio kirpyklai.