Antanas Suraučius

Antanas Suraučius (1919 m. gruodžio 27 d. JAV – 2006 m. birželio 27 d. Slupske, Lenkija) – Lietuvos pokario rezistencijos dalyvis, publicistas ir poetas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.

Šeimai grįžus į Lietuvą, baigė lietuvišką gimnaziją, 1941 m. įstojo į Vilniaus universitetą. Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečiams atplėšus Druskininkus nuo Lietuvos, organizavo ten lietuviškas mokyklas. 1942 m. studijas univesitete nutraukė.

Nuo 1944 metų partizanų, kovojančių prieš Raudonąją Armiją, gretose. 1945 m. rudenį kovojo Druskininkų – Marcinkonių krašte. 1947 m. spalio mėn., besiveržiant iš apsupties, buvo sunkiai sužeistas ir pateko į NKVD rankas. Buvo nuteistas mirti, vėliau ši bausmė pakeista į 25-erius metus lageryje. Kalėjo Komijoje – Abezėje ir Intoje. 1958 m. amnestuotas paliekant gyventi tremtyje. Pasinaudojęs motinos teise repatrijuoti į Lenkiją, apsigyveno vakarinėje jos dalyje. Neakivaizdiniu būdu baigė Gdansko universitetą, mokytojavo vidurinėse mokyklose.

Aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą, buvo vienas iš Lenkijos lietuvių visuomeninės kultūros draugijos Slupsko skyriaus įkūrimo iniciatoriumi. Ieškojo ir globojo lietuviškos kultūros Lenkijoje pėdsakus. Kūrė eiles, kurias skelbė leidiniuose „XX amžius“, „Dienovydis“, „Skautų aidas“, „Tremtinys“. Jo kūryba spausdinta almanachuose „Balsai iš toli“ (2000), „Lietuvių kultūros antologija“ (2001/01). Šalyje žlugus komunistiniam režimui, išleido keletą knygų apie gyvenimą ir kovas Lietuvoje.

• Antanas Suraučius. Mano kaime. Aušra, Punskas, 1999 m.,
• Antanas Suraučius. Sargyboje. Aušra, Punskas, 2001 m.,
• Antanas Suraučius. Per karo okupacijas. Aušra, Punskas, 2004 m.
• Antanas Suraučius. Žaliojoj rikiuotėj. Aušra, Punskas, 2006 m.

• Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius