Andrius Vištelis-Višteliauskas

Andrius Jonas Vištelis-Višteliauskas (Vištalius, Lietuvis, 1837 m. lapkričio 25 d. Luobinėje ar Karališkiuose prie Zapyškio – 1912 m. rugpjūčio 2 d. Buenos Airėse, Argentina) – Lietuvos rašytojas, poetas, publicistas, vertėjas, vienas iš žurnalo „Aušra“ (1883–1886) steigėjų.

Buvo baigęs 6 klases. Dalyvavo 1863 m. sukilime, įstojo į Balbieriškių miške telkiamą sukilėlių būrį dalgininku, vėliau pakeltas karininku, kautynėse sužeistas. Sukilimui pralaimėjus, 1864 m. pasitraukė į Paryžių, Italijoje kovėsi Džiuzepės Garibaldžio armijoje, pateko į austrų nelaisvę. Nuo 1870 m. gyveno Prūsijos valdomoje Poznanės kunigaikštystėje, dirbo miškininku, ūkininkavo, vedė lenkę mokytoją Adolfą. „Aušros“ reikalais lankėsi Mažojoje Lietuvoje, korespondavo su Jurgiu Mikšu, Jurgiu Zauerveinu, Jonu Basanavičiumi, Jonu Šliūpu, Juozu Adomaičiu-Šernu ir kt. Po valdžios įsakymo svetimšaliams išsikelti 1886 m. su šeima išvyko į Braziliją. Po dviejų vaikų mirties persikėlė į Argentiną, Buenos Aires. Iš pradžių užsiėmė prekyba, vėliau – žemės ūkiu, toliau susirašinėjo su lietuviais inteligentais, rašė straipsnius į spaudą. Paskutiniuosius 23 metus praleido psichiatrinėje ligoninėje, artimųjų užmirštas, JAV lietuvių kiek šelpiamas.

1996 m. Kluoniškių kaime atidengtas paminklinis akmuo, ženklinantis A. Vištelio-Višteliausko buvusios gimtosios sodybos vietą. Kitas paminklas pastatytas Zapyškyje, prie kultūros namų. Jame poetą simbolizuoja giedanti paukštė.

Išvertė Juozapo Ignoto Kraševskio poemą „Vitolio rauda“, vertė Adomo Mickevičiaus kūrinius. Kūryboje reiškėsi kaip romantikas, idealizuojantis Lietuvos praeitį, gamtą. „Aušroje“ paskelbė 5 eiliuotus kūrinius. Bendradarbiavo „Varpe“, „Lietuviškajame balse“, „Vienybėje lietuvninkų“. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. A. W. Lietuvis, JAVL, KJAWL.

Parašė eilėraščių, pasakėčių („Lietuviškoji kalba“, „Regėjimas“, „Šviesūnas ir pelėda“), domėjosi kalbos tyrinėjimais.