Antanas Skeltys

Antanas Skeltys SDB (1884 m. sausio 5 d. Žalvėderiai, Griškabūdžio valsčius, Šakių apskritis – 1960 m. liepos 28 d. Leipalingis) – kunigas, saleziečių pradininkas Lietuvoje.

Gimė Onos ir Jono Skelčių šeimoje, turėjo keturias seseris ir tris brolius. 1902 m. išvyko pas saleziečius į Italiją, į Ivrėjos saleziečių įstaigą. 1906 m. rugsėjo 29 d. buvo tapo saleziečiu. 1914 m. rugpjūčio 5 d. baigė teologijos studijas ir tapo kunigu. Dirbo Veronos saleziečių įstaigoje, 1920 m. tapo Estės saleziečių įstaigos dvasios tėvu. Antrosios bolševikų okupacijos metu buvo ieškomas suimti ir išsislapstė beveik dešimtmetį, bet 1954 m. vasaros pabaigoje suimamas. Išvežamas į Druskininkus, o vėliau į Vilnių. Po kelių apklausų ir kankinimų paleistas ir paskirtas altarista į Leipalingį, kur ir mirė 1960 m. liepos 28 d. Palaidotas Griškabūdyje.

Kunigas A. Skeltys turėjo troškimą įdiegti saleziečių pradininko kunigo Jono Bosko charizmą Lietuvoje. 1927 m. kun. A. Skelčiui pavyko gauti lietuviams Perosa Argentina saleziečių įstaigą, kuriai jis vadovavo iki 1934 m. Tais metais su būreliu saleziečių kunigas A. Skeltys grįžo į Lietuvą ir Vytėnuose, netoli Jurbarko įkūrė pirmąją saleziečių įstaigą Lietuvoje.1934 m. ten įkurtas saleziečių vienuolynas Jo rūpesčiu buvo išleista "Pal. kun. Jono Bosko biografija", pradėtos leisti "Saleziečių žinios" lietuvių kalba, pats kunigas Antanas rūpinosi naujų pašaukimų ugdymu. Kunigas A. Skeltys yra pagrįstai vadinamas Lietuvos Saleziečių Patriarchu, nes jo dėka salezietiškoji charizma galėjo sudygti Lietuvos žemėje. Įkūrė Saleziečių centrus Kaune (prie Švč. Trejybės bažnyčios) ir Saldutiškyje.SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. rudenį uždaromas vienuolynas ir mokykla Vytėnuose, o jo patalpose įsikuria Raudonoji Armija. Po to uždaromi centrai Kaune ir Saldutiškyje. Kun. Antanas Skeltys priverčiamas slapstytis nuo tuometinės valdžios ir mato savo darbų skausmingą pabaigą. Tačiau saleziečiams būdingas džiaugsmas ir pasitikėjimas Dievo Apvaizda neapleido šio Dievo tarno iki pat jo dienų pabaigos.

A. Skelčio iniciatyva į Italiją išvyko pirmieji jaunuoliai iš Lietuvos, vėliau tapę pirmaisiais broliais saleziečiais ir seserimis salezietėmis. 1939 metais penkios jų grįžo į Lietuvą: Stefanija Ladygaitė, Magdalena Bielskytė, Elena Gustaitė, Domicelė Paulaitytė ir Marija Mockutė. Keturios seserys liko visam laikui Italijoje. Iš kunigo A. Skelčio mokėsi ir poetas, buvęs tremtinys, Vytėnų saleziečių įstaigoje mokytojavęs Jonas Stašaitis bei daugelis kitų.

• Stašaitis J., Tremtinys tėvynėje; 2004 m.

• Lietuvių enciklopedija; 1963 m., T. 28: Skara-Stoska, 544 p.