Zenonas Vainoris

Zenonas Vainoris (1925 m. vasario 19 d. Šiauliuose – 2009 m. kovo 25 d.) – Lietuvos radijo inžinierius, išradėjas, pedagogas.

1932–1938 m. mokėsi Šiaulių 6-ojoje pradžios mokykloje, 1938–1945 m. Šiaulių 1-ojoje gimnazijoje. 1945–1947 m. Šiaulių 2-osios pradinės mokyklos mokytojas, vedėjas. 1947–1951 m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI). 1952 m. Šiaulių srities radiotransliacinių tinklų direkcijos vyr. inžinierius.

1952–1964 m. Charkovo (Ukraina) karinės radiolokacinės akademijos dėstytojas, vyr. dėstojas. 1960 m. Sovietų Sąjungos maršalo Leonido Govorovo artilerijos radiotechnikos akademijoje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 1964–1980 m. KPI Vilniaus filialo (vėliau VISI) Radijo aparatūros technologijos katedros vedėjas, 1978–1980 m. dar ir VISI Automatizacijos fakulteto dekanas. 1966 m. docentas, 1978 m. profesorius.

1975 m. Leningrado V. Uljanovo-Lenino elektrotechnikos institute apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją.1980–1989 m. LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Mokslo valdybos viršininkas. 1989–1991 m. VTU (VGTU) Radijo aparatūros technologijos katedros vedėjas. 1991–2002 m. Radioelektronikos katedros profesorius, vėliau – lektorius.

35 išradimų, 137 mokslinių straipsnių, 14 mokymo metodinių leidinių autorius, 2 monografijų bendraautoris. Parengė 24 technikos mokslų kandidatus.

1975 m. LTSR nusipelnęs inžinierius. 1978 m. LSSR valstybinės (su kitais), 1997 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas.2007 m. apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos I-ąja premija už vadovėlį „Bangų elektronikos pagrindai“.Buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.

VGTU Elektronikos fakultete atidaryta profesoriaus Zenono Vainorio vardo auditorija.