Vytautas Lukšas

Vytautas Lukšas (g. 1988 m. liepos 20 d.) – Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, architektas, folkloro atlikėjas, gatvės muzikantas.

Gimė 1988 m. liepos 20 d., Klaipėdoje, baigė Klaipėdos „Aukuro“ gimnaziją, vakarinę Adomo Brako dailės mokyklą, mokėsi choreografijos pagrindų, muzikos teorijos ir fortepijono papildomo ugdymo Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje.Nuo 2009 m. kolektyvo, vėliau menų klubo „Kaukoras“ vadovas.

2012 m. baigė Vilniaus Dailės Akademiją, įgijo architekto kvalifikacinį laipsnį.

Architektūra

2010 vyko Zaraso ežero Didžiosios salos paplūdimio kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo 18 architektų. Pagrindinis dirbtuvių tikslas buvo pasiūlyti paplūdimio tvarkymo idėją, tačiau daugelis dalyvių į užduotį žvelgė plačiau ir neužsidarė mažame salos gabalėlyje. Drauge su architektais Karoliu Radiūnu, Aurelija Valkūnaite, Henriku Štaude ir įmone „Archartelė“ laimėjo pirmąją vietą.

Folkloras, etninė kultūra

Nuo vaikystės Vytautas Lukšas įsitraukė į etninės kultūros gyvenimą, dalyvavo daugelyje renginių susijusių su etnine kultūra, folkloru Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo folkloro ekspedicijose. Savarankiškai domėjosi baltų ir slavų vokalinės tradicijos paralelėmis, kultūros antropologija, mitologija ir folkloristika, rašė publikacijas etninės kultūros populiarinimui visuomeniniuose portaluose.

Nuo 1996 Vytautas Lukšas mokėsi folkloro atlikimo KUMF folkloro ansamblio „Auksodis“, vadovaujamo muzikologės Rūtos Vildžiūnienės.

2008–2011 apeigų folkloro ansamblio „Kūlgrinda“ narys.

Nuo 2009 menų klubo „Kaukoras“ vadovas.

2010–2011 VU folkloro ansamblio „Ratilio“ narys.

2012 drauge su Žilvinu Daniu surengė tarpdisciplininio meno hepeningą „Jorės šventės kūrybinė stovykla“, kuriame buvo interpretuojama baltų mitologija, papročiai ir apeigos, muzika.

Šiuolaikinis menas

2011 rudenį Vilniaus Lukiškių aikštėje Tautų mugės baigiamajame renginyje „Rudens lygiadienio ožys“ surengė performansą „Ožio pašventinimas“

2012 balandį drauge su Žilvinu Daniu surengė tarpdisciplininio meno hepeningą, kuriame buvo interpretuojama baltų mitologija, papročiai ir apeigos, muzika. Hepeningo idėja buvo kolektyvinė šventė, kurios ritualai kartoja baltų pagrindinio pavasario mito scenarijų. Kūrybinės stovyklos metu būrys jaunų menininkų domėjosi lietuvių etnine kultūra ir mitologija, kurių pagrindu sukurti performansai, erdvės instaliacijos, skulptūros tapo vieningo kūrinio – įvykio dalimi.

Publicistika

Kai kurios populiariosios publikacijos

• Įvadas į pagoniškąjį anarchizmą (1)
• Pagoniškasis anarchizmas (2)
• Baltų religijos ir mitologijos įvadas I
• Baltų religijos ir mitologijos įvadas II
• Baltų religijos ir mitologijos įvadas III
• Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (I)
• Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (II)
• Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (III)

• Rugiapjūtės pabaigtuvių apeiginė giesmė
• Dzūkiška bosanova
• Didžeridū ir dzūkų paruginė giesmė Prancūzų parke
• Poilsio ir sporto centras Zarasų Saloje
• Tarpdisciplininio meno bendruomenė „Saulės ratas“