Vilius Orvidas

Vilius Orvidas (1952 m. rugpjūčio 18 d. Gargždelėje – 1992 m. rugpjūčio 5 d. ten pat) – Lietuvos menininkas akmentašys, Orvidų akmens muziejaus įkūrėjas.

Vilius Orvidas gimė Gargždelės kaime, Salantų apskrityje. Paveldėjo iš tėvo Kazimiero Orvido ir senelio Jono Orvido akmens apdirbimo meną. Kurdavo originalius antkapinius paminklus bei savo išskirtiniu stiliumi pasižyminčias skulptūras. Sisteminių meno studijų neturėjo, nors tėvo prašomas bandė gauti Liaudies Meistro vardą. Sodybą, kurioje gyveno ir dirbo, pavertė originaliu muziejumi - ekspozicija po atviru dangumi. Tarybinei valdžiai persekiojant nuolatos kildavo grėsmė, jog bus sunaikintas savavališkai kuriamas muziejus, kuriame dominavo religinė tema. Paklaustas nuo ko viskas prasidėjo, Vilius atsakydavo jog apsiėmė "gelbėti" akmenis ir ąžuolus. Ne vienas tuometinis sunkvežimio vairuotojas gerai žinojo kelią į Viliaus sodybą ir tai, jog už akmenų priekabą jis sumokės, kiek paprašytas. Vilius Orvidas dažnai minėdavo, jog kūrybinių idėjų, bei sąmoningo gyvenimo apsisprendimui turėjo įtakos Žemaitijos mąstytojas Justinas Mikutis, kuris lankydavosi sodyboje. Prasidėjus Atgimimui, sodyba tapo dideliu traukos centru jaunimui, menu besidomintiems žmonėms bei svečiams iš užsienio. Vasaromis, o vėliau ir žiemos metu, gausūs būriai žmonių, neretai turintys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, dvasinės ar socialinės užuovėjos ieškantys, neribotam laikui apsistodavo sodyboje. Vienu metu sodyboje nakvynei susirinkdavo iki 100 lankytojų į ką Vilius atsakydavo - "aš čia nieko netvarkau, tegu Aukščiausiasis daro" palikdamas savieigai organizacinius ypatumus.

1989 m. rugpjūčio 16 d. Vilius priėmė Lietuvos Mažesniųjų brolių pranciškonų vienuolio įžadus pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą.

Mirė nuo širdies ligos.

Šiuo metu sodybą prižiūri Viliaus sesuo Palmyra su šeima.

Garsus išeivijos menininkas Jonas Mekas žavėdamasis Orvido kūryba, siūlė sodybą paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.

• „Sodyba“ (rus. Хутор), 1980, dok. f., rež. Leonidas Bažanovas.
• „Čia mano nieko nėra“, 1989, dok. f., rež. Henrikas Šablevičius.
• „Akmenorius“, 1994, rež. Antanas Maciulevičius.
• „Vilius Orvidas“, 2001, dok. f., rež. Vytautas V. Landsbergis.
• „Kitoks Vilius Orvidas“, (atsiminimai, sudar. Daina Parulskienė), Dialogo kultūros institutas, 2003, 224 psl., ISBN 9955-54-511-9.
• „Vilis“, 2005, spektaklis, rež. Vytautas V. Landsbergis.
• Vytautas V. Landsbergis „Orvido knyga. Viliaus Orvido mintys. / The book of Vilius Orvidas.“, Kronta, 2008, 120 psl., ISBN 978-9955-734-71-0.