Viktorija Gatavynaitė

Viktorija Gatavynaitė (g. 1933 m. gegužės 31 d. Kaune) – Lietuvos scenografė, kostiumų dailininkė.

1958 m. baigė scenografiją Lietuvos dailės institute. Sukūrė scenovaizdžių, kostiumų eskizų Lietuvos operos ir baleto teatre, Kauno muzikiniame teatre, Jaunimo teatre, Panevėžio dramos, Klaipėdos muzikiniame ir Klaipėdos dramos teatruose, iš viso daugiau kaip 70 spektaklių, taip pat Lietuvos televizijos apie 1500 televizijos laidų, filmų scenografiją. Apipavidalino daug šventinių renginių Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose (Džiuzepė Verdis. „Requiem“, skirtas Gedulo ir vilties dienai, 1991 m.). Sukūrė tapybos, grafikos kompozicijų. Nuo 1958 m. parodų dalyvė, individualios parodos surengtos Vilniuje 1970 m., 1998 m., 2000–2003 m., Rygoje 1970 m., Alžyre 1979 m. Jos kūrinių turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Biržų krašto muziejus Sėla, Centrinis A. Bachrušino teatro muziejus Maskvoje.

• Leo Delibas. Silvija, 1961 m., 1964 m.
• Violeta Palčinskaitė. Aš vejuosi vasarą, 1968 m.
• Jevgenijus Švarcas. Drakonas, 1968 m.
• Frydrichas Diurenmatas. Frankas V, 1969 m.
• Albertas Laurinčiukas. Vidutinė moteris, 1971 m.
• Dmitrijus Šostakovičius. Panelė ir chuliganas, 1971 m.
• Džeris Hermanas. Hello, Dolly, 1971 m.
• Frydrichas fon Flotovas. Marta, 1974 m.
• Algimantas Bražinskas. Pagramančio šnekučiai, 1976 m
• Džoakinas Rosinis. Sevilijos kirpėjas, 1976 m.
• Bertoldas Brechtas. Gerasis žmogus iš Sezuano, 1991 m.
• Robertas Roždestvenskis. 15 min. iki starto, TV filmas, 1964 m.
• Mikas Petrauskas. Consilium facultatis, TV filmas, 1968 m.