Viktoras Jauniškis

Viktoras Jauniškis (1907 m. gruodžio 6 d. Maskvoje, Rusija – 1990 m. gruodžio 12 d. Šiauliuose), smuikininkas, chorvedys, pedagogas.

1917 su tėvais grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. Čia mokėsi lenkų gimnazijoje, savarankiškai išmoko skambinti citra, privačiai mokėsi griežti smuiku. Lenkams okupavus Vilnių, Viktoras kartu su tėvais išvyko į Kėdainius. 1925–1932 su pertrauka smuikuoti mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje – konservatorijoje (dėst. N. Feheris). Baigęs studijas, liko toje pačioje mokykloje smuiko dėstytoju, buvo mokyklos sekretorius, važinėjo po Klaipėdos krašto apylinkes ir vadovavo „Santaros“ draugijos chorams, organizavo koncertus, dalyvavo dainų šventėse ir kituose kultūriniuose renginiuose. 1938 dainų šventei Klaipėdoje parengė net keturis chorus: Klaipėdos miesto „Santaros“ (120 dalyvių), Kretingalės „Santaros“ (20 dalyvių), Priekulės „Santaros“ (25 dalyviai) ir Saugų „Santaros" (25 dalyviai).

1939 hitlerininkams užėmus Klaipėdą, V. Jauniškis su muzikos mokykla išsikėlė į Šiaulius ir ten daug metų tęsė pedagoginį darbą, išugdė būrį jaunųjų smuikininkų. Išaugino du sūnus muzikus: Edvardas Jauniškis – violončelininkas, Vilniaus „Lyros“ muzikos mokyklos mokytojas, Kęstutis Jauniškis – klarnetininkas, Kauno pučiamųjų intsrtumentų orkestro „Ąžuolynas" muzikantas.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.