Stasys Laurinaitis

Stasys Laurinaitis (1925 m. vasario 26 d. Šarūnuose, Žagarės valsčius – 2004 m. gegužės 28 d. Vilniuje) – Lietuvos publicistas, istorikas, žurnalistas, redaktorius, komunistų partijos ideologas.

1949–1951 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas, 1951 m. dar ir žurnalo „Žvaigždutė“ redaktorius. 1954 m. baigė Aukštąją partinę mokyklą prie SSKP CK. 1955–1968 m. dienraščio „Tiesa“ redaktoriaus pavaduotojas, 1957–1961 m. dar ir laikraščio „Tėvynės balsas“ redaktorius. 1968–1969 m. žurnalo „Kultūros barai“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 1970–1975 m. dirbo Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje. 1972 m. istorijos mokslų kandidatas. 1975–1976 m. dirbo LSSR MA Istorijos institute. 1978–1990 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, 1985 m. docentas. 1990–1991 m. laikraščio „Tarybų Lietuva“ redakcijos darbuotojas.Savo kūryboje aukštino sovietinę santvarką, skelbė oficialų komunistų partijos požiūrį į pokario Lietuvos partizanų kovas prieš okupacinį režimą.

• Du keliai: publicistinė apybraiža. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. – 127 p.
• Jų dievas: apybraiža / Stasys Laurinaitis, Stasys Bistrickas. – V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. – 44 p.
• Prieš „vieningosios srovės“ atgarsius: kai kurių buržuazinių nacionalistinių koncepcijų ir jų recidyvų kritika 1944–1951 m. Tarybų Lietuvos periodinėje spaudoje. – Vilnius: Mintis, 1976. – 151 p.
• Kovoje už socialistinę Lietuvą / Stasys Laurinaitis, Algirdas Rakūnas. – Vilnius, 1983. – 136 p.

• 1964 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija
• 1967 m. LTSR nusipelnęs žurnalistas