Stasys Dumčius

Stasys Dumčius (1906 m. birželio 26 d. Eiciūnuose, Paežerėlių valsčius – 1942 m. gegužės 16 d. Archangelsko sritis, Rusija) – Lietuvos ugniagesybos organizatorius, švietėjas, Kauno savivaldybės ugniagesių vadovas.

Gimė mokytojo šeimoje. Pradžios mokyklą baigė tėvo namuose (dab. Gerdžiūnų Petro Dumčiaus pagrindinė mokykla). 1922–1927 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1928 m. savanoriu atliko karinę prievolę LK Vytenio 9-ojoje pėstininkų kuopoje, gavo puskarininkio laipsnį. 1931–1933 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakultete. Kad užsidirbtų pragyvenimui, įstojo į Kauno savivaldybės savanorių ugniagesių komandą.

1933–1940 m. Kauno savivaldybės ugniagesių viršininko pavaduotojas, vyr. brandmeisteris (ugniagesių vadovas gaisrinės technikos ir parengties reikalams). Studijas teko sustabdyti. 1940 m., nuo sovietinių okupantų iš Lietuvos laikinai į Vokietiją pasitraukus brandmajorui Jonui Šimkui, ėjo Kauno savivaldybės brandmajoro (miesto ugniagesių vadovo) pareigas.

1941 m. sausio 1 d. sovietinės valdžios pašalintas iš tarnybos. Jam buvo uždrausta susitikinėti ir kalbėtis su ugniagesiais, lankytis komandos patalpose. Atleistas iš tarnybos gavo darbo cukraus akcinėje bendrovėje, vėliau dėstytojavo. 1941 m. birželio 14 d. visa Dumčių šeima buvo suimta, sugrūsta į gyvulinius vagonus ir su kitais išvežta į Sibirą. Naujosios Vilnios stotyje S. Dumčius buvo atskirtas nuo šeimos ir išvežtas į Archangelsko srities lagerius. Vėliau apkaltintas bandymu pabėgti iš lagerio. Neištvėręs žiauraus tardymo 1942 m. gegužės 16 d. mirė, taip ir nesulaukęs teismo proceso pabaigos. Palaidotas bendrame Plesecko rajono Puksaozero lagerio žuvusiųjų kape.

Eidamas ugniagesių viršininko pareigas, tuo pat metu vadovavo sukarintai Kauno savivaldybės ugniagesių šaulių I-os rinktinės „Pilies“ kuopai. Buvo užmezgęs ryšius su užsienio šalių ugniagesiais ir draugijomis. Ugniagesybos reikalais lankėsi Latvijoje, Estijoje, Čekoslovakijoje, aktyviai dalyvavo gesinant gaisrus. Pirmasis šalyje įkūrė laboratoriją gaisrų priežastims tirti. Skaitė ugniagesybos paskaitas policininkams, skautams, ugniagesiams, karybos paskaitas – šauliams.

Be profesinės veiklos, taip pat aktyviai dalyvavo visuomeniniame bei politiniame gyvenime. Buvo Šaulių sąjungos, nuo 1922 m. skautų ir „Geležinio vilko“ organizacijų narys, 1932–1933 m. „Jaunosios Lietuvos“ Kauno centro valdybos pirmininkas, priklausė VDU Neolituanų korporacijai ir „Humanito“ bendrijai, Lietuvos ir Estijos ryšių draugijai, Vilniaus vadavimo sąjungai.

• 2011 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (Nemuno g. 2), atidengta atminimo lenta Kauno ugniagesių vadovui brandmajorui Stasiui Dumčiui atminti (archit. Jonas Lukšė, skulpt. Erikas Daugulis)

• Lietuvos ugniagesybos organizatorius, švietėjas, Kauno savivaldybės brandmajoras Stasys Dumčius, 1906–1942 (sud. Vitas Rimkus). – Vilnius: Petro ofsetas, 2011. – 44 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-141-7 (PDF)