Sigutė Valiuvienė

Sigutė Valiuvienė (g. 1931 m. gegužės 25 d. Šiauliuose) – Lietuvos dailininkė grafikė.

1956 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Daugiausia kuria estampus ir knygų iliustracijas vaikystės ir motinystės temomis. Nuo 1956 m. dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Italijoje, Čekoslovakijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Apdovanota diplomais knygų meno parodose, grafikos tienalėse Taline.

Svarbesni kūriniai: linoraižinių ciklas „Motina ir vaikas“ (1966–1968 m.), „Šeima“ I, II, III (1968) „Sodauto“ I, II, III (1970 m.), litografijų ciklai „Žvejo vaikai“ ir „Vaikai ir miestas“ (1963 m.), freskos „Motinystė“ (1975 m.), „Lietuvos piliakalnių legendos“ (1984 m.) ir kt. Yra sukūrusi ekslibrisų.

Žymiausios iliustruotos knygos, eksponuotos tarptautinėse knygos meno parodose:

• Salomėja Nėris. Eglė žalčių karalienė, 1961 m.
• Antanas Vienuolis. Užkeiktieji vienuoliai, 1964 m.
• Ona Miciūtė. Pavasarėlio puokštė, 1969 m.
• Janina Degutytė. Saulėtos dainelės, 1972 m.
• Maironis. Jūratė ir Kąstytis, 1979 m.
• Martynas Vainilaitis. Spalvoti nykštukai, 1986 m.
• Gulbė karalienė, lietuvių liaudies pasaka, 1987 m. – Tokijo leidyklos HOLP SHUPPAN konkursinis užsakymas
• Vytė Nemunėlis. Tėvų nameliai brangūs, 1994 m.

• 1997-1998 m. Lietuvos valstybinė stipendija darbų ciklui „Vilniaus pilies legenda“ (pagal Vaižgantą) ir „Milžinkapis“ (pagal V.Krėvę).