Pranas Raščius (1932 m. rugsėjo 24 d. Utenos apskrityje, Užpalių valsčiuje, Linskio kaime, Peldiškių vienkiemyje – 1987 m. liepos 21 d. Vilniuje) – poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Mokėsi Užpaliuose, 1951 m. baigė Svėdasų vidurinę mokyklą, 1956 m. – LŽŪA Hidromelioracijos fakultetą (dab. Lietuvos žemės ūkio universitetas).

1955–1987 m. dirbo „Tiesos“, „Literatūros ir meno“, „Šluotos“, „Pergalės“ redakcijose. Su V. Grivicku parašė libretą B. Gorbulskio satyrinei operai „Frank Kruk“, su Č. Valadka – V. Telksnio operetei „Girnų muziejus“. Kompozitoriai V. Telksnys, A. Makačinas ir kt. sukūrė melodijas jo žodžiams.

Laisvalaikis

Raščius itin mėgo gamtą, visuomet mielai joje leisdavo laiką. Ypač kūrėjas buvo pamėgęs žvejybą, kurios teikiamais malonumais mėgavosi Puvočių kaime, Varėnos rajone, žvejodamas Merkyje. Pranas Raščius Puvočiuose turėjo vasarnamį, kuriame ilsėdamasis rasdavo įkvėpimą, taip pat gražiai sutardavo su kaimo žmonėmis. Įvažiavus į Puvočius, kūrėją primena jo mirties metinėms pasodinta 55 ąžuoliukų alėja.

Išleido įvairiažanrės satyrinės poezijos rinkinius:

• „Pirštai tarp durų“ (1966)
• „Slegiam sūrį…“ (1969)
• „Trauklapiai“ (1974)
• „Musę per pusę!“ (1978)
• „Valio ir amen!“ (1983)

Epigramų ir pasakėčių pašaipos objektas – prisitaikėlis, karjeristas, miesčionis.

Lyrinių eilėraščių rinkinius:

• „Miško šulinys“ (1972)
• „Kokia dangaus spalva“ (1977)
• „Gimtinė“ (1980)
• „Žemėje prie mėlyno dangaus“ (1982)
• „Tu, mano žibury…“ (1986)

Lyriniuose eilėraščiuose kalbama apie gamtą, tėviškę, istoriją. Lyrika artima dainiškajai tradicijai, joje daug stereotipinių kaimiškosios kultūros vaizdų.

Parašė eiliuotų sakmių, kronikų, operečių libretų, eilėraščių vaikams:

• „Takeliu su žiogeliu“ (1988)
• „Sakmės, peizažai ir…“ (1988)