Povilas Norkūnas

Povilas Norkūnas (1894 m. birželio 30 d. Slėpsniuose, Joniškio valsčius – 1941 m. liepos 11 ar 12 d. prie Kužių) – I Seimo (1922–1923) narys, profsąjungų ir komunistų partijos veikėjas.

Iki 1918 m. tarnavo pas ūkininkus savo kaime, Latvijoje. 1918 m. gale – 1919 m. pradžioje dirbo Joniškio milicijoje, buvo bolševikų įkurto valsčiaus komiteto žemės ūkio ir miškų įgaliotinis. 1920–1921 m. derino legalią profsąjungų ir nelegalią komunistinę veiklą Joniškyje, Šiauliuose ir Kaune, buvo LKP CK narys. Maskvai rengiant sukilimą prieš Lietuvos valdžią, 1920 m. vasarą su ginklais pasiųstas į Vilkaviškio apskritį, tačiau, sukilimą atšaukus, grįžo namo.

1920–1921 m. sėdėjo Panevėžio ir Šiaulių kalėjimuose. 1922 m. išrinktas į I Seimą pagal Darbininkų kuopos (iš tikrųjų LKP) sąrašą. Pradėjus „kuopininkus“ persekioti, 1923 m. įkalintas, tačiau greitai paleistas. 1924–1929 m. dirbo įvairiuose dvaruose. 1930–1937 m. Žeimelio ir Linkuvos kooperatyvų vedėjas. 1939 m. įsigijo 16 ha ūkį prie Šakynos ir jame dirbo. Žmona Elena Šabinienė.

1940 m. rugpjūtį sovietinės valdžios paskirtas Gruzdžių valsčiaus viršaičiu, vėliau – vykdomojo komiteto ir žemės ūkio komisijos pirmininku. Prasidėjus II Pasauliniam karui ir vokiečiams išvijus Raudonąją armiją, 1941 m. liepos 3 d. savo ūkyje areštuotas, vėliau sušaudytas.

• Povilas Norkūnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 218–219 psl.