Petras Vilutis

Petras Vilutis (1840 m. Derviniškėje, Linkmenų parapija – 1910 m. rugpjūčio 15 d.) – knygnešys, Linkmenų klebonijos vežėjas, aušrininko kunigo Silvestro Gimžausko talkininkas platinant draudžiamąją spaudą.

Būdamas aštuonerių, kalėdojančio Linkmenų klebono buvo pakviestas apsigyventi pas jį klebonijoje, kur praleido aštuonerius metus (iki 17 metų). Išmoko kalbėti ir skaityti lenkiškai, skaityti ir rašyti lietuviškai. Pavaduodavo zakristijoną. Išmoko gražaus elgesio, skiepyti obelaites, prižiūrėti sodą. Susituokęs su Grasilda Gaivelyte, kilusia iš Tauragnų parapijos Papirčių kaimo, įsikūrė atskirai nuo tėvų. Kartu išaugino 9 vaikus: Vaclovą, Jokūbą, Nikodemą, Agotą, Magdaleną, Joną, Juozapą, Justiną, Antaną.

Bendravo su kunigais, apylinkės dvarininkais: Jalovecku, Ašemberka, Malecku, Petrusevičium ir kitais. Nuo gyvenimo Linkmenų klebonijoje laikų susipažino su lietuvybės žadintoju, knygnešiu, kunigu Silvestru Gimžausku ir kunigais Jonu ir Aleksandru Burbomis. Greičiausiai jie paskatino Petrą imtis knygnešystės. Aplinkui buvo ir daugiau susijusių su knygnešyste kunigų – Kaltanėnų klebonas Kazys Mėštikas, Linkmenų klebonas Antanas Nenevskis, Švenčionių vikaras, tautinio atgimimo veikėjas Placidas Šarkauskas. Pasakojama, kad P. Vilutis, eidamas groti į gegužines, vakaruškas, vestuves užantyje nešdavosi platinimui pundelį knygų. Už šią veiklą gavo 1 mėnesį kalėjimo. Po kurio laiko, įskundus, vėl buvo suimtas, tačiau gresiančios Sibiro bausmės išvengė.

1991 m. pro-provaikaičių Kęstučio Vilučio ir Veronikos Subačienės rūpesčiu, kitiems giminaičiams prisidėjus darbu ir lėšomis, senosiose Linkmenų kapinėse, kur palaidotas Petras Vilutis (tiksli kapo vieta nežinoma) buvo pastatytas aukštas ąžuolinis paminklas (tautodailininkas J. Petronis).

• Veronika Subačienė. Derviniškė: trumpa Derviniškės Vilučių istorija. – V.: Aidai, 2001. [1]