Petras Murnikas

Petras Murnikas (1886 m. gruodžio 6 d. Sidariškės, Kupiškio valsčius – 1956 m. sausio 1 d. Utena) – Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas.

1916 m. baigė Maskvos 4-ąją praporščikų mokyklą, per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenės karininku kovojo fronte, buvo sužeistas. Grįžęs į Lietuvą 1919 m. mobilizuotas į jos kariuomenę, 1-ojo DLK Gedimino pėstininkų pulko karininkas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. 1920–1923 m. karo atstovo Lenkijoje, vėliau – Latvijoje padėjėjas (pavaduotojas), karo atstovas Latvijoje ir Estijoje. 1923 m. ypatingų reikalų karininkas prie kariuomenės vado, 1924 m. – prie krašto apsaugos ministro. 1926–1927 m. Panevėžio karinės srities viršininkas. Nuo 1927 m. – Trakų, Vilkaviškio, nuo 1929 m. – Raseinių, nuo 1936 m. – Utenos, nuo 1938 m. – Kretingos apskričių karo komendantas, kartu minėtų apskričių šaulių rinktinių vadas. 1939 m. pulkininkas.

TSRS, vėliau Vokietijai okupavus Lietuvą, dalyvavo antitarybiniame ir antinaciniame pasipriešinime, vienas iš slaptos ir „Kęstučio“ organizacijos vadovų. 1944 m. Vietinės rinktinės bataliono vadas. TSRS kariuomenei vėl okupavus Lietuvą iš pradžių slapstėsi, vėliau legalizavosi.

• 1919 m. – Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
• 1928 m. – Gedimino 3 laipsnio ordinas.
• 1934 m. -Šaulių žvaigždė
• 1934 m. -Skautų sąjungos Svastikos ordinas
• 1928 m. -LietuvosNepriklausomybės 10 - šio medalis
• 1929 m. -Latvijos išsivadavimo 10 - čio medalis