Mykolas Mačiokas

Mykolas Mačiokas-Pušis (1899 m. kovo 17 d. Gudeliuose, Pilviškių valsčiuje – 1953 m. kovo 24 d. Rygoje) – Lietuvos karo lakūnas, karininkas ir pogrindžio dalyvis.

Augo septynių vaikų šeimoje. Baigęs Vilniuje privačią gimnaziją ir mokytojų kursus, kurį laiką mokytojavo. 1918 m. stojo savanoriu. 1919 m. mokėsi Karo mokykloje. 1921 m. paskirtas Oro laivyno mokomosios eskadrilės mokiniu žvalgu, o vėliau tais pačiais metais perkeltas į 1-ąją eskadrilę ir paskirtas vykdyti oro žvalgo pareigas. 1922 m. suteiktas oro žvalgo vardas. 1923 m. suteikiamas inžinerijos vyr. leitenanto laipsnis, o 1924 m. skiriamas 1–osios eskadrilės ūkio reikalų, vėliau – laboratorijos viršininku. 1925 m. skiriamas 3–osios eskadrilės komandos viršininku. 1926 m. buvo suteiktas kapitono laipsnis ir buvo paskirtas Technikos pulko telegrafo-telefono kuopos jaunesniuoju karininku. 1928–1930 m. mokėsi Italijos karo akademijoje. 1930 m. perkeltas į Vyriausiąjį kariuomenės štabą ir paskirtas IV valdybos skyriaus tiekimų dalies karininku. 1931 m. suteiktas majoro laipsnis. 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą. 1937 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursus ir gavo Generalinio štabo karininko statusą ir paskirtas į Kariuomenės štabo IV skyriaus Tiekimų dalies vedėjo pareigas. Tais pačiais metais buvo suteiktas Generalinio štabo pulkininko leitenanto laipsnis.

1940 m. rudenį dirbo Lietuvos karinio komisariato respublikos karinio rengimo inspektoriumi. 1940 m. pabaigoje paleistas į atsargą. 1941 m. buvo Vilniaus LAF karinio štabo narys. 1941–1943 m. dirbo Valstybinio Aleksoto stiklo fabriko direktoriumi. 1943 m. suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. grįžo į Lietuvą, o 1947 m. persikėlė į Rygą.