Laurencijus Bojeris

Laurencijus Bojeris (šved. Boyer, lot. Boierus Laurentius, g. apie 1561 m. Stokholme, Švedija – 1619 m. vasario 3 d. Braneve (Lenkija)) – poetas, teologas.

Vilniuje studijavo teologiją, čia 1594 m. gavo kunigo šventimus. Tais pačiais metais išvyko dėstyti retorikos jėzuitams Jaroslavo (Jarosław) pedagoginėje seminarijoje. Įkūrus tokią pat seminariją Dorpate, paskirtas prefektu ir buvo juo 1598–1602 m. Tuo metu galėjo susipažinti su čia studijavusiu K. Sirvydu.

Nuo 1604 m. Vilniaus akademijoje dėstė poetiką, retoriką, teologiją, matematiką, vadovavo popiežiaus seminarijai. Apie 1610 m. išvyko į Branevą, kur dirbo iki mirties.

Svarbiausias kūrinys – lotyniška poema Carolomachia („Karolių mūšis“), išleista Vilniuje 1606, 1610 m. išversta į lenkų kalbą. Poema skirta įamžinti Kircholmo (Salaspilio) mūšiui, įvykusiam 1605 m. rugsėjo 27 d., kuriame Žemaitijos seniūnas, Livonijos gubernatorius J. K. Chodkevičius įveikė Švedijos karaliaus Karolio IX kariuomenę. Poemos autoriumi nurodytas tuometinis Vilniaus universiteto studentas K. Zaviša, nes jėzuitų nuostatai draudė profesoriams spausdinti poetinius kūrinius savo vardu.

Tai vienas ankstyviausių barokinių kūrinių lotyniškoje Lietuvos literatūroje. Sekama antikinių epų tradicija (ypač Vergilijaus Eneida). Lotyniškame poemos tekste yra vienas ankstesniųjų lietuviškų žodžių paminėjimų, būtent, lietuviai puldami šaukę „muški!“. Poemos autorius pastebi, kad iš šio žodžio galėjęs kilti ginklo pavadinimas „muškieta“.

Bojeris dalyvavo poleminėje kovoje su reformacijos atstovais. Yra išlikusios dvi epigramos: viena išjuokianti reformacijos veikėją Andrių Volaną, kita aukštinanti Vilniaus kanauninką, katalikybės gynėją, A. Jurgevičių.

Bojeris L. Karolomachija. Vertė B. Kazlauskas. – V., 1992

Lietuvių literatūros enciklopedija