Laima Šinkūnaitė
Quick Facts
Biography
Laima Šinkūnaitė | |
---|---|
Gimė | 1942 m. balandžio 29 d. Kaunas |
Veikla | menotyrininkė, meno istorikė |
Alma mater | 1966 m. Kauno politechnikos institutas, 1988 m. Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutas |
Laima Šinkūnaitė (g. 1942 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos menotyrininkė, meno istorikė, profesorė.
Biografija
1949 m. mokėsi Padubysio pradinėje mokykloje, 1960 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą. 1960–1966 m. Kauno politechnikos instituto Radioelektronikos fakultete įgijo radioelektronikos inžinierės kvalifikaciją. Dirbo pagal specialybę, vėliau – Kauno kelionių ir ekskursijų biure metodininke. 1981–1990 m. Kauno miesto kultūros paminklų apsaugos inspekcijos menotyrininkė. 1982–1988 m. studijavo Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Meno istorijos ir teorijos fakultete, kur įgijo menotyrininkės kvalifikaciją.
1988–1992 m. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Sąvado skyriaus mokslinė bendradarbė. 1990–1992 m. Kauno miesto kultūros paveldo inspekcijos inspektorė. 1990–1993 m. Kultūros ir meno instituto Dailėtyros informatikos skyriaus mokslo darbuotoja. 1990–1997 m. dėstė VDA Kauno dailės institute. 1992–1993 m. VDA dėstytoja. 1993–1995 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vyr. mokslo darbuotoja, 1995–1997 m. vadovavo Mykolo Žilinsko kolekcijos skyriui. Nuo 1996 m. Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Bažnytinio meno komisijų įkūrimo viena iš iniciatorių ir narė.
1997 m. VDA bei Kultūros ir meno institute apgynė humanitarinių mokslų srities dailėtyros krypties daktaro disertaciją tema „XVII a. Lietuvos portretas: kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis“.1998–2000 m. VDA Kauno dailės instituto Humanitarinių mokslų katedros vedėja. Nuo 1999 m. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertizės specialistė. Nuo 1999 m. Bažnytinio meno muziejaus (dab. Kauno arkivyskupijos muziejus) atkūrimo įkvėpėja, mokslinė darbuotoja, nuo 2012 m. direktorė. 2000 m. VDA docentė. Nuo 2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros docentė, nuo 2009 m. profesorė. 2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus apdovanota sidabro medaliu „už ilgametį darbą ir nuopelnus universitetui“.
Nuo 1992 m. ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė. Nuo 1995 m. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (2001–2004 m. pirmininko pavaduotoja). 1995–1999 m. katalikų dailininkų parodų „Gloria Deo“ rengimo iniciatorė ir organizatorė. Nuo 1998 m. mokslinio žurnalo „Logos“ redkolegijos narė. Viena svarbiausių Lietuvos baroko paveldo (ypač portreto ir bažnytinio meno) tyrinėtojų, ikonologinio ir ikonoteologinio metodo skleidėja. Moksliniai interesai: bažnytinės dailės paveldas, Lietuvos senosios ir XX a. dailės istorija, muziejininkystė, Lietuvos kultūros paveldas, XVII a. Europos ir Lietuvos meno istorija.
Bibliografija
Šaltiniai
Literatūra
- Lietuvos dailės istorikų draugija: bibliografija, 1995–2004 (sud. Asta Giniūnienė, Dalia Vasiliūnienė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. – 200 p. – ISBN 9955-624-19-1