Kazimieras Mielkus (1887 m. šiaurės rytų Lenkijoje, dabartiniame Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko valsčiaus Vaitakiemio kaime – 1965 m. birželio 22 d. Vilniuje) – ūkininkas, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas.

Gimė ir augo šiaurės rytų Lenkijoje, dabartiniame Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko valsčiaus Vaitakiemio kaime. Tėvas mirė, kai Kaziukui buvo treji metai. Mokėsi privačiai pas kaimo ūkininką Joną Valinčių, vėliau lankė Punsko pradžios mokyklą (mokytojas Baltrukonis). Mokoma buvo rusų kalba, dvi valandos lenkų kalbos pamokų, lietuviškai tik tikyba. Įstojo į Pščelno žemės ūkio mokyklą, kurios dėl sveikatos sutrikimų nebaigė. Mokytojavo Punsko pradžios mokykloje.

1916 metais gimtojo Vaitakiemio ūkininkai Kazimierą Mielkų išrinko seniūnu. Netrukus vedė Giluišių kaimo ūkininko, žinomo knygnešio Vinco Markevičiaus dukterį Juliją. Dainavo parapijos chore. Šaulių organizacijos, Lietuvių veikimo centro narys, Vilniaus lietuvių komiteto veikėjas. 1917 m. kaip Suvalkų apskrities delegatas dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. Grįžęs iš Vilniaus, kartu su bendraminčiais Petru Pacenka ir Punsko bažnyčios klebonu Motiejumi Simonaičiu 1919 m. lapkričio 15 d. valstiečių mitingo metu paskelbė apie lietuviško Punsko valsčiaus įkurimą.

Lenkams užėmus Punską, valsčiaus administracija persikėlė į Lietuvą, o Punsko krašte lietuviška veikla ėmė gęsti. Mielkus lenkų administracijos buvo sekamas ir provokuojamas. 1927 metais suimtas ir apkaltintas valstybės išdavimu. Paleistas iš Suvalkų kalėjimo 1930 m. rugpjūčio 19 d. buvo priverstas su visa šeima persikelti į Lietuvą.

Mergutrakio kaime (dabar Kalvarijos savivaldybė) nusipirko skolose paskendusį ūkį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė už nuopelnus lietuvybei dalį skolų padengė.

Vokiečių okupacijos metais dirba Sangrūdos žemės ūkio kooperatyvo vedėju. Miršta duktė Aldona ir sūnus Algirdas. Rusams užėmus Lietuvą, partizanauti išeina sūnūs Kazimieras ir Jonas, duktė Elena tampa partizanų ryšininke. Netrukus visus juos suima ir nuteisia.

Sovietiniai pasieniečiai liepia persikelti toliau nuo valstybinės sienos. Kurį laiką gyvena Trobiškių kaime (Marijampolės rajonas), vėliau Kaišiadoryse ir Vilniuje, kur 1965 m. birželio 22 d. mirė.

Palaidotas Saltoniškių kapinėse, Vilniuje.

Nuorodos

• Biografija (pradžia);
• Biografija (pabaiga).