Karolis Mekas

Karolis Mekas (1906 m. lapkričio 13 d. Aukštelkuose, Radviliškio valsčius – 1993 m. sausio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos archeologas, etnografas, filosofijos daktaras.

1926 m. įstojo į Lietuvos universitetą. 1931 m. pradėjo dirbti Kauno miesto muziejaus konservatoriumi. 1934–1939 m. studijavo Stokholmo universitete, ten įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1939–1941 m. dirbo Švietimo ministerijoje, rūpinosi liaudies buities muziejaus steigimu, vėliau paskirtas muziejų inspektoriumi. Dėl konfliktų su sovietine valdžia atsistatydino.

1941–1945 m. Lietuvos mokslų akademijos etnografijos muziejaus vedėjas, rinko etnografijos medžiagą. 1945–1953 m. nuo galimų represijų buvo pasitraukęs į Šilutės, vėliau – į Pagėgių rajoną. 1954–1984 m. dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Palaidotas Romainių kapinėse.

Archeologo darbą pradėjo 1931 m., dalyvavo Dovainionių, Impilties ir kiti piliakalnių tyrinėjimuose. Tyrė Kauno pilį ir senamiestį. 1973 m. Kauno rotušės aikštėje atkasė devynias XV a. vaško lydymo krosnis, paneigė teiginį Kauno miestą buvus jau XI a. Tyrė 1960–1962 m. Medininkų, 1962 m. Liškiavos, 1963–1964 m. Trakų, 1964–1965 m. Biržų pilis. Įrodė, kad Liškiavos piliakalnio mūrinė pilis pradėta statyti XV a. pradžioje jo tyrimai padėjo rekonstruoti Biržų pilies tiltą. Parašė mokslinių ir mokslo populiarinamųjų archeologinių straipsnių.