Juozas Gabrys

Šis straipsnis apie Juozą Gabrį. Apie Juozą Gabrį-Paršaitį skaitykite straipsnyje Juozas Gabrys-Paršaitis.

Juozas Gabrys (1897 m. gegužės 24 d. Mikšiūnai, Gasčiūnų valsčius – 1963 m. liepos 7 d. Ypsilanti, Mičigano valstija) – Lietuvos karininkas, statybos inžinierius, kelininkas, habilituotas daktaras.

1914-1916 m. ir 1917-1918 m. mokėsi Maskvos susisiekimo inžinierių institute. 1916–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, 1917 m. baigė Karo inžinierių mokyklą Kijeve.

1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919-1925 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kapitonas. 1927 m. baigė Lietuvos universitetą. 1927-1935 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje. 1927-1930 m. ministerijos Plentų ir tiltų skyriaus viršininkas, 1930–1935 m. Plentų ir vandens kelių valdybos direktorius. 1928-1944 m. dėstė Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), 1939 m. habilituotas daktaras. Nuo 1941 m. Kelių katedros vedėjas, profesorius.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946-1948 m. dėstė Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) universitete Miunchene. 1949 m. persikėlė į JAV. 1949–1953 m. dėstė Masačūsetso, nuo 1953 m. – Daitono universitete (Ohajo valstija).

Apibendrindamas Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos patirtį tyrė ir bandė kelių dangos konstrukcijas ir taikė jas Lietuvos keliams, ypač tiesiant Žemaičių ir Aukštaičių plentus.

• Sauskeliai (2 d., 1930 m.)
• Plentai ir grįsti keliai (1930 m.)
• Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai (1931 m.)
• Užtaisų sprogdinimas elektra (1921 m.)
• Medinių sijinių tiltų tipai (1923 m.)
• Žemės darbų skaičiavimai (1933 m.),
• Betoninės ir gelžbetoninės trijų šarnyrų arkos (1937 m.)
• Modernios kelių konstrukcijos (1938 m.)

• 1928 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas),
• 1930 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
• 1931 m. Latvijos 3 laipsnio Trijų žvaigždžių ordinas