Juozas Dabužis

Juozas Dabužis
Lubicz
Gimė	1878 m. kovo 10 d. Šeduvos valsčius, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1934 m. birželio 22 d. (56 metai) Pašvitinys, Šiaulių apskritis
Veikla	Lietuvos kunigas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater	Žemaičių kunigų seminarija
Vikiteka	Juozas DabužisVikiteka

Juozas Dabužis (Dabužinskis, Dobužinskis, 1878 m. kovo 10 d., Šeduvos valsčius, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija – 1934 m. birželio 22 d. Pašvitinys, Šiaulių apskritis) – Lietuvos kunigas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Kilęs iš bajorų Dobužinskių giminės. Mokėsi Šiaulių ir Rygos gimnazijose. 1902 m. gruodžio 22 d. baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Vikaravo Dotnuvoje, Kaltinėnuose, Josvainiuose. Nuo 1911 m. Kauno kalėjimo kapelionas ir Šv. Kazimiero draugijos sekretorius. Dar amžiaus pradžioje pradėjo bendradarbiauti „Lietuvos ūkininkas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Vienybė“, „Viltis“. Dažniausiai pasirašinėdavo slapyvardžiais J. Ačas, Makliorius, J. Žvygas, D. Žvygas. Išleido keletą religinių knygelių.

Nuo 1913 m. pradžios buvo paskirtas vikaru į Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, prie kurios tuo metu ypač aktyviai veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Tačiau vos už kelių mėnesių buvo perkeltas į Vilnių dirbti gana pasaulietinio darbo „Vilties“ redakcijoje, kurioje jau darbavosi kunigas Fabijonas Kemėšis. Tačiau kūrybinės ir finansinės redakcijos problemos ir, svarbiausia, Pirmasis pasaulinis karas talentingą kunigą privertė emigruoti į JAV. Čia jis klebonavo Niuarke, Niujorke; aktyviai bendradarbiavo Bostono lietuvių laikraštyje „Darbininkas“. 1918 m. išrinktas į JAV lietuvių tautos tarybą Lietuvos Nepriklausomybei remti. Dalyvavo Lozanos lietuvių III konferencijoje. 1919 m. gegužės mėnesį paskirtas Lietuvos valstybinės delegacijos Lietuvos Nepriklausomybei remti nariu Paryžiaus taikos konferencijoje, vėliau Genujos konferencijoje, kur susipažino su O. Milašiumi.

Į Lietuvą J. Dobužinskis grįžo 1923 m.; klebonavo Mažeikiuose, Telšiuose, nuo 1927 m. – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros kapitulos kanauninkas. Netrukus susirgo džiova, persikėlė gyventi į Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčios altariją, ten ir mirė 1934 m. birželio 22 dieną.

• Darbininkų tėvas, vysk. Kettelerio biografija, 1906 m.
• Kooperacijos žiedai, 1910 m.
• Pasnikas, 1911 m.
• Visų tautų tikėjimas ir Dievas, 1911 m.
• Kokią įtekmę daro alkoholis į augalus ir gyvulius, 1913 m.