Juozapas Daugirdas

Juozapas Daugirdas
Daugirdai (giminė)
Daugirdų giminės herbas Gulbė
Gimė	1803 m. lapkričio 24 d. Plemborgo dvaras, Ariogalos valsčius
Mirė	1871 m. liepos 27 d. (67 metai) Paliepių dvaras (Kėdainiai)
Tėvas	Stanislovas Daugirdas, h. Gulbė
Motina	Margarita [h. Vieniava]
Vikiteka	Juozapas Daugirdas

Juozapas (Juozas) Daugirdas (1803 m. lapkričio 24 d. Plemborgo dvare, Ariogalos valsčiuje – 1871 m. liepos 27 d. Paliepių dvare, (dab. Kėdainių rajone) – Vilniaus gubernijos teisėjas, paskutinis Kauno apskrities ir Kauno gubernijos bajorų vadovas (maršalka); Paliepių dvaro (Kėdainių apskrityje) savininkas.

Biografija

Kilęs iš Ariogalos bajorų Daugirdų šeimos, herbas „Gulbė“. Tėvas – Stanislovas Daugirdas (1748–1830) – Žemaičių tijūnas, Plemborgo ir Pakluonio dvarų savininkas. Motina – Margarita Manvydaitė-Belozoraitė, herbas Vieniava, duktė Tado Manvydo-Belozoro, Tendžiogalos ir Rietavo tijūno, Kairėnų seniūno.

1832 m. rugsėjo 29 d. Juozapas Daugirdas Žarėnuose vedė Elvyrą Elžbietą Zenefelt-Gadonaitę; pora vaikų neturėjo. Juozapas Daugirdas su žmona apsigyveno Paliepių dvare, labai pelningai ūkininkavo dvarui priklausiusiose žemėse.

1849 m. minimas kaip Vilniaus gubernijos teismo teisėjas.

1853–1859 m. tarnavo Kauno apskrities ir 1857–1862 m. Kauno gubernijos bajorų vado pareigose.

Būdamas bajorų vadovu, surinko nemažą dokumentų ir istorinių aktų kolekciją, kurią po jo mirties globojo brolio anūkas Stasys Daugirdas, paveldėjęs Paliepių dvarą, vėliau – Stanislovo dukra Kristina Daugirdaitė-Tomaševičienė. 1940 m. kolekcija buvo pervežta į Kampų kaimą, netoli Paliepių dvaro, pas buvusį dvaro samdinį Edvardą Leonavičių. 1949 m. per S. Tomonį ir M. Čilvinaitę perduota (be akto) Martyno Mazvydo Bibliotekai.

Juozapo Daugirdo fondą (F 94) sudaro 3247 saugojmo vienetai, dokumentai apima 1502–1911 m. laikotarpį. Yra išlikęs (saugomas Lietuvos Nacionalinės Bibliotekos rankraštyne) įdomus ir vertingas Juozapo Daugirdo archyvas, atspindintis būdingus įvairių laikotarpių Lietuvos bajorų gyvenimo reiškinius. Fondą sudaro Kauno, Ukmergės, Upytės ir šiek tiek kitų pavietų, apskričių įvairių dvarų savininkų turto paveldėjimo, perdavimo, įkeitimo dokumentai, mokesčių kvitai, teismų bylų aktai, savininkų autografai ir kt. Kolekcija daugiausia informacijos teikia vietovių istorijoms. Be kitų dalykų, ten išlikęs 1863 m. sukilimui skirtos lietuviškos dainos rankraštis. Išliko Daugirdų „namų poeto“ parašytos ilgos poemos rankraštis.

Taip pat išliko Daugirdų ir Zabielų „karo“ teisminė medžiaga. Grafams Zabieloms ilgą laiką priklausė kaimyninis Labūnavos dvaras anapus Nevėžio. Tarp Daugirdų ir Zabielų giminių vykusį konfliktą lydėjo šūviai iš patrankos, dvaro plėšimas ir grobstymas, ir kt.

Juozapas Daugirdas, eidamas bajorų vado pareigas, rūpinosi Kaune naujos gatvės, dabartinės Laisvės Alėjos, tiesimu ir medžių sodinimu.

Mirė 1871 m. liepos 5 d. Paliepių dvare, ten šalia palaidotas Paliepiukų kapinėse. Pagal Juozapo Daugirdo pageidavimą, jo testamentas įsigaliojo tik 1899 m. – po jo žmonos mirties, - ši data klaidingai minima šaltiniuose kaip J. Daugirdo mirties data.

Literatūra

• Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais: atsiminimai. Sudarė Algimantas Jakimavičius, Jūratė Jakimavičienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2005, 436 p. ISBN 978-9955-541-63-9.
• Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857–1865 / poprzedzone wspomnieniami osobistymi Tadeusza Korzona oraz opatrzone przedmową i przypisami. Tom I. Wilno : Bibljoteka Pamiętników, 1913. Nakładem Tow. Udz. „Kurjer Litewski“, pusl. 58-59.

Nuorodos

• M.J. Minakowski, Didžiojo Seimo palikuonių genealogija (lenk.);
• Retų knygų ir rankraščių skyrius praturtėjo nauju archyvu, 2015 Archyvuota kopija 2018-08-28 iš Wayback Machine projekto..
• Губернские предводители дворянства: Довгирд Иосиф Станиславович / Титул, чин, звание: титулярный советник, и. д. (утверждён 17.05.1859) / Время замещения должности 07.06.1857—03.02.1862