Jonas Martinaitis

Jonas Martinaitis (1898 m. birželio 26 d. Pavartyčiai – 1947 m. lapkričio 29 d. Šeduva) – Lietuvos tapytojas, karikatūristas. Laikomas lietuviškų komiksų pradininku.

Sūnus Antanas Martinaitis. 1915 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje, 1922–1926 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, mokytojas Kajetonas Sklėrius. Nuo 1927 m. dirbo leidinių „Ūkininko patarėjas“, „Trimitas“, „Vapsva“ redakcijose (iliustratorius, rašė tekstus), 1940–1941 m. bendradarbiavo leidžiant žurnalą „Šluota“.

Kūrė daugiausia karikatūras („Gyvulių ir paukščių protestas“ 1936 m., „Moteris su sapnininku“ 1938 m., „Šalna“, ketvirtasis dešimtmetis), akvareles („Pamiškėje“ 1937 m., „Gluosniai prie Vandžiogalos“ 1939 m., „Kauno apylinkės“, „Valstiečio sodyba“, abu 1940 m.). Kūrybai būdinga realistinė raiška, nesudėtinga kompozicija, santūrus koloritas. Jo satyriniai piešiniai – socialinius visuomeninius įvykius atspindinčios kompozicijos, dažniausiai su eiliuotais tekstais.

Nuo 1930 m. dalyvavo Nepriklausomųjų dailininkų draugijos veikloje, parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos 1940 m. Kaune, 1968 m. Vilniuje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.

• Martinaičių paveldo fondas
• Apie J.Martinaitį Voruta.lt