Jokūbas Stanišauskas

Jokūbas Stanišauskas (1892 m. sausio 24 d. – 1943 m. balandžio 14 d.) – prieškario nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius, profesorius. Lietuvių tautininkų sąjungos narys.

Gimė 1892 m. sausio 24 d. Pašlūžmio kaime (Švėkšnos valsčius, Raseinių apskritis; dabar Veiviržėnų seniūnija, Klaipėdos rajonas).

Dėdės kunigo globojamas, mokėsi Papilės pradžios mokykloje, 1903–1910 m. – Liepojos komercinėje mokykloje. 1910–1912 m. dirbo raštininku Liepojos Bekerio fabrike. 1912-1917 m. studijavo Maskvos Konstantino matininkų institute, kuriame įgijo geodezijos inžinieriaus specialybę. 1917–1918 m. dirbo Maskvos–Tverės žemės ūkio ir valstybės turtų valdyboje, 1918–1920 m. – Maskvos–Bresto geležinkelių valdyboje, – tyrė durpynus Oršos apskrityje.

1920 m. grįžo į Lietuvą. 1920–1921 m. Žemės tvarkymo departamento melioracijos ir matavimo skyrių vedėjas, 1921 – 1922 m. – Dotnuvos matininkų kursų vadovas, 1922–1924 m. – Dotnuvos žemės ūkio technikumo vicedirektorius, 1924–1926 m. – Dotnuvos žemės ūkio akademijos bei matininkų kursų dėstytojas, 1926–1927 m. – Žemės tvarkymo departamento direktorius, žemės reformos valdybos pirmininkas. 1927 m. jo pastangomis įkurta Kėdainių aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla. 1927–1934 m. Kėdainių aukštesniosios kultūrtechnikų mokyklos direktorius.

1934 m. birželio 12 – 1938 m. gruodžio 5 – Juozo Tūbelio, Vlado Mirono Ministrų kabinetuose susisiekimo ministras. 1939 m. pradžioje paskirtas specialinio mokslo departamento direktorium ir pakviestas docentu į Žemės ūkio akademiją Kaune dėstyti geodezijos. Kai 1940 m. spalio 1 d. Žemės ūkio akademijos miškų skyrius buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, profesoriavo Vilniuje.

J. Stanišauskas parengė ir išleido du vadovėlius kultūrtechnikams, parašė daug straipsnių geodezijos ir kultūrtechnikos klausimais į leidinius „Žemėtvarka ir melioracija“, „Žemės ūkis“, „Savivaldybė”, „Technika ir ūkis“, „Kosmos“, „Sąsieka“ ir kitur.

1941 m. birželio 14 d. sovietų valdžios suimtas ir nuvežtas į Krasnojarsko lagerių valdybos Rešiotų skyriaus 7-ą režimo lagerį. Jokūbas Stanišauskas buvo paskirtas geležinkelininkų brigados Nr.45, kurie tiesė geležinkelį miškui išvežti, brigadininku. 1941 m. spalio mėnesio vidury Jokūbas Stanišauskas kartu su kitais buvusiais ministrais ir kitais aukšto rango žmonėmis (jų buvo apie 38) išvežtas į senelių lagerį Buriatkoje, kuriame mirė nuo bado 1943 m. balandžio 14 d. Kapo vieta nežinoma.