Izidorius Vasyliūnas

Izidorius Vasyliūnas (1906 m. balandžio 3 d. Peterburge, Rusija – 1982 m. gruodžio 14 d. Kembridže, MA – JAV) – smuikininkas, pedagogas, vargonininkas, chorvedys.

Kauno konservatorijoje pas Vladą Motiekaitį studijavo smuikavimą, o pas Nikodemą Martinonį – chorvedybą. Taip pat studijavo italų kalbą. Studijuodamas privačiai dėstė muzikos teorijos ir istorijos disciplinas, daugiau kaip 10 metų mokytojavo Kauno Jėzuitų gimnazijoje.

Baigęs Kauno konservatoriją, dar dvejus metus specializavosi pas prof. Metzą ir metus pas prof. Grevensmuhe Bremeno (Vokietija) konservatorijoje. Grįžęs į Kauną, dėstė smuiką konservatorijoje ir 1936–1943 m. griežė Valstybės teatro simfoniniame orkestre, nuo 1941 m. buvo orkestro koncertmeisteris. 1940–1941 m. smuiką dėstė ir Vilniaus muzikos mokykloje.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kurį laiką Dilingene vadovavo vaikų chorui, o paskui iki 1945 m. griežė Vienos simfoniniame orkestre. Emigravęs į Pietų Ameriką, 1950–1953 m. griežė Kolumbijos simfoniniame orkestre, 1950–1954 m. buvo Profesor grande La Universidad del Cauca, Popajan, Columbija. Iš savo mokinių sudarė orkestrą, surengė koncertų.

Apsigyvenęs JAV, 1954–1959 m. buvo Bostono Civic orkestro smuikininkas, nuo 1960 m. griežė simfoniniame orkestre Kembridže, nuo 1961 m. – šio orkestro koncertmeisteris. 1954–1959 m. vargonininkavo Šv. Pranciškaus lietuvių parapijoje Lawrence, MA. Vadovavo mišriajam ir vyrų chorams (padėjo sūnus Vytenis), su parapijos choru pastatė A. Dvafäko „Stabat Mater“, Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, Dž. Verdi „Requiem", chorą išmokė daug giesmių ir dainų.

Nuo 1959 m. iki mirties dirbo vargonininku ir vadovavo chorui lietuvių Nekalto Prasidėjimo parapijoje Kembridže. Chorą išmokė nemaža giesmių, mišių ir dainų, rengė koncertus, dalyvavo 1964 m. Pasaulinės parodos Niujorke Lietuvių dienoje ir kituose tautiniuose renginiuose. Be bažnytinių chorų, daug metų vadovavo Kennebunk Porto vasarotojų chorui, kuris irgi koncertuodavo. Koncertuose dalyvaudavo ir solistai vokalistai.

Kaip smuikininkas solistas nemažai koncertavo Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV, visur populiarindamas ir lietuvišką muziką. Koncertuose talkino vargonų virtuozas ir pianistas sūnus Vytenis Vasyliunas, juodu su tėvu įgrojo ir išleido plokštelių albumą. Iš koncertinių lėšų sudarė fondą lietuvių kompozitorių kūriniams leisti (1963 m. išleido Kazimiero Viktoro Banaičio ir 1965 m. Juliaus Gaidelio sonatas smuikui). I. Vasyliunas buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, daug rašė lietuviškoje spaudoje: „Aiduose“, „Žiburiuose„, „Kolumbijos lietuvyje“, „Darbininke", „Drauge“ ir kt. Buvo įkūręs savo smuiko studiją, harmonizavo liaudies dainas. Paminėtas Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon“.

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.