Edmundas Giedrimas

Edmundas Giedrimas (1942 m. rugpjūčio 17 d. Kretingoje – 2020 m. sausio 9 d. Klaipėdoje; palaidotas Kretingoje) – Lietuvos architektas, dailininkas.

Gimė ir augo Kretingos dvaro grafo Aleksandro Tiškevičiaus asmeninio vairuotojo Prano Gedrimo šeimoje. Kretingos vidurinėje mokykloje įsigijęs septynmetį išsilavinimą, Klaipėdoje mokėsi šaltkalvio-remontininko specialybės, dirbo Baltijos laivų statykloje. Paimtas į sovietų kariuomenę, tarnavo jūreiviu Baltijos jūros karo laivyne Liepojoje, baigė elektromechanikų kursus, tapo eskadrinių minininkų motoristu.

Nuo vaikystės nesiskyrė su pieštuku, o polinkį tapybai ir architektūrai pajuto tarnaudamas karo laivyne. Jis leido sienlaikraštį, rengė transparantus, kūrė šriftą, su draugu karininkų namuose įrengė Liepojos gynybos muziejų, neakivaizdžiai studijavo Maskvos Menų fakultete.

Grįžęs į Kretingą, 1967 m. baigė vakarinę vidurinę mokyklą, o 1968–1973 m. Vilniaus valstybiniame dailės institute įgijo architektūros specialybę. Atstovavo institutą 1972 m. Varnoje (Bulgarija) vykusiame UNESCO pasaulio architektūros mokyklų kongrese, kuriame pelnė diplomą.

1973–1976 m. dirbo Lietuvos autotransporto ir kelių ministerijos projektavimo ir konstravimo biuro architektu, 1976–1986 m. – Kretingos rajono vyr. architektu, 1986–1990 m. – Vilniaus dailės instituto Klaipėdos vizualinių komunikacijų katedros docentu, 1990–1992 m. – Kretingos rajono, o 1992–1993 m. – Palangos miesto vyr. architektu, 1993–1999 m. – AB Sija projektavimo skyriaus vadovu, o nuo 1999 m. vadovavo E. Giedrimo projektavimo firmai Archita, projektavo gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus.

Jis tapo dviejų Kretingos miesto generalinių planų bendraautoriumi, parengė Kartenos, Rūdaičių, Jokūbavo gyvenviečių užstatymo ir tvarkymo projektus. Už Rūdaičių (Kretingos r.) kolūkinės gyvenvietės užstatymą ir sutvarkymą 1982 m. Sovietų Sąjungos liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje buvo apdovanotas sidabro medaliu. Nuo 1984 m. – Lietuvos architektų sąjungos narys.

1988 m. spalio 22-23 d. dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, buvo aktyvus LPS Kretingos iniciatyvinės grupės narys. Dalyvavo Kretingos muziejaus ir Kretingos miesto bendruomenės tarybų veikloje.

Laisvalaikį nuo jaunystės skyrė tapybai. Tapė peizažus, istorinius-architektūrinius statinius, piliakalnius, rengė personalines tapybos kūrinių parodas.

• Kretingos miesto generalinis planas (bendraautorius),
• Kartenos, Rūdaičių, Jokūbavo užstatymo ir tvarkymo projektai,
• rekonstruoti Kretingos parapijos namai, Kretingos telekomo ir pašto pastatai,
• atstatyta Kretingos Šv. Jurgio koplyčia,
• atstatyta Jokūbavo bažnyčia,
• pastatyta Lazdininkų koplyčia,
• vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas Nasrėnuose,
• prezidento Aleksandro Stulginskio paminklas Jokūbave,
• Kardo rinktinės partizanų atminimo paminklai Kretingoje ir Žvainiuose,
• Kretingos Senųjų kapinių paminklas lietuvių tautos kančių atminimui (vienas pirmųjų Atgimimo paminklų Lietuvoje).

• Švyturys, 2020 m. sausio 11 d. – P. 1, 3