Bronys Savukynas

Bronys Savukynas (1930 m. sausio 5 d. (arba 1929 m. gruodžio 16 d.) Čivonyse, Veisiejų valsčius, Seinų apskritis – 2008 m. balandžio 20 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, kalbininkas, vertėjas, žurnalistas, redaktorius.

1949 m. sidabro medaliu baigė Leipalingio gimnaziją. 1949 m. studijavo Kauno universiteto Architektūros fakultete. 1950–1955 m. Taučionių septynmetės mokyklos, 1955 m. Giedraičių vidurinės mokyklos mokytojas. 1950–1955 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą; 1955–1958 m. Lietuvių kalbos katedros aspirantas.

1958–1965 m. Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1966–1967 m. Knygų rūmų redaktorius. 1968–1970 m. Paminklų konservavimo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1970 m. pradėjo dirbti žurnalo „Kultūros barai“ redakcijoje kalbos redaktoriumi, vėliau skyriaus redaktoriumi, 1992–2008 m. šio žurnalo vyriausiasis redaktorius. Atgimimo laikotarpiu buvo vienas iš Liberalų partijos iniciatorių.

Buvo aktyvus lietuvių ir lenkų kultūrinio bendradarbiavimo skatintojas: organizavo Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjų konferencijas Vygriuose (1997 m.) ir Druskininkuose (1998 m.), vadovavo Lietuvos delegacijoms.

Parašė darbų iš lietuvių onomastikos, etimologijos, kalbos kultūros. Išvertė grožinės prozos kūrinių iš vokiečių, lenkų, latvių kalbų.

Palaidotas Antakalnio kapinėse.

2010 m. LR kultūros ministerija įsteigė kasmetinę Bronio Savukyno premiją, skiriamą publicistinių kūrinių autoriams, kultūros leidinių vyriausiesiems redaktoriams už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, humanistinių vertybių, analitinės minties ir intelektualinės kultūros skleidimą periodiniuose kultūros leidiniuose.

• Vardai ir žodžiai. – Vilnius, 1971.
• Kalba ir mintis. – Vilnius, 1980.
• Mintis ir ženklas. – Vilnius, 1983.
• Žmonės ir kalba. – Vilnius, 1977.
• Žodžiai ir žmonės. – Vilnius, 1974.
• Ženklai ir prasmės. – Vilnius, 1987.
• Lietuvių vardų kilmės žodynas, kartu su K. Kuzaviniu. – Vilnius, 1987, 2006.
• Lietuvos upių ir ežerų vardynas, bendradarbis, Vilnius, 1963.

• 1998 m. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos parlamentinės asamblėjos premija
• 2005 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas
• 2006 m. Šv. Kristoforo statulėlė
• 2007 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
• 2010 m. Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (po mirties)