Bronius Dakanis

Bronius Dakanis (g. 1953 m. liepos 14 d. Ratkūnuose) – Lietuvos archeologijos ekspertas, archeologijos istorikas.

1961–1964 m. mokėsi Norvaišių pradinėje mokykloje, 1964–1968 m. – Šiupylių aštuonmetėje mokykloje, 1971 m. baigė Gruzdžių vidurinę mokyklą. 1981 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įgijo istoriko bei istorijos ir visuomeninės mokslų dėstytojo specialybę.

Nuo 1974 m. Paminklų restauravimo valdybos pagalbinis darbininkas, statybininkas, 1974 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos vyr. laborantas, 1974–1980 m. – vyr. mokslinis bendradarbis, 1980–1984 m. – vyr. metodininkas. 1991–1992 m. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro direktoriaus pavaduotojas, 1992–2002 m. – Kultūros paveldo mokslinio centro (nuo 1995 m. Lietuvos kultūros paveldo centras) Archeologijos skyriaus viršininkas, 2002–2006 m. – direktoriaus pavaduotojas, Archeologijos paveldo instituto vadovas, nuo 2006 m. – Duomenų skyriaus vietų poskyrio vyriausiasis paminklotvarkininkas.

Valstybinės paminklosaugos komisijos Archeologijos pakomisės, iki 2006 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento Mokslinės archeologijos komisijos narys. Taip pat – Lietuvos archeologijos draugijos narys.

1988 m. Lietuvos Sąjūdžio I suvažiavimo delegatas. 1990 m. Lietuvos kultūros kongrese skaitė pranešimą apie archeologinių vertybių naikinimą ir jų apsaugos problemas. 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu kartu su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku ir archeologu Povilu Tebelškiu Vilniaus katedros požemiuose slėpė unikalią kultūros paveldo archyvinę medžiagą.

1974–1995 m. kartu su kitais skyriaus darbuotojais išaiškinta 750 archeologinių paminklų. Archeologijos paminklų sąrašo 1977 m., 1980 m., 1981 m., 1982 m., 1984 m., 1987 m., 1988 m., 1992 m. tęsinių, „Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašo (1978–1990 m.)“, valstybinės reikšmės archeologijos objektų sąrašas sudarytojas. Parengtas archeologinės vietos tipinis apsaugos reglamentas „Nekilnojamosios kultūros vertybės (Kultūros paminklas)“. 1995–1996 m. į archeologijos vertybių sąrašą įrašyta 50 naujų objektų. Leidinių „Paminklų sąvadas“ ir „Kultūros paminklų enciklopedija“ mokslinis konsultantas, straipsnių autorius.

Tyrimų ir žvalgymų metu surastus radinius eksponavo parodose: Vilnius – 1975 m., 1996 m., Bergenas – 1991 m., Duisburgas – 1992 m., 1993 m., Regensburgas – 1993 m.

• Joniškio rajonas: Budraičių kapinynas, Jauniūnų spėjamas kapinynas (Saulės mūšio vieta), Joniškio senojo miesto vieta, Stungių kapinynas,
• Kelmės rajonas.: Budraičių kapinynas, Dvarviečių kapinynas, Flerijoniškės kapinynas, Kražiai, Markūniškės kapinynas, Noruišių pilkapynas, Paspąsčio piliakalnis, Perkūniškės kapinynas, Užvenčio kapinynas, Vaiguvos senoji vieta
• Mažeikių rajonas.: Renavo senosios bažnyčios ir kapinių vieta
• Molėtų rajonas.: Baltadvario pilkapynas, pilkapynas II ir senosios karčemos vieta
• Pakruojo rajonas.: Linksmučių dvarvietė, Pakruojo dvaras
• Pasvalio rajonas.: Papyvesių senovės gyvenvietė ir senosios kapinės
• Plungės rajonas.: Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, kapinynas, kapinynas II, senosios bažnyčios ir vienuolyno vieta, Šarnelės senovės gyvenvietė
• Radviliškio rajonas.: Kleboniškių senovės gyvenvietė, Pakalniškių piliakalnis su gyvenviete, Piepalių kapinynas, Raginėnų piliakalnio senovės gyvenvietė, Raginėnų pilkapynas III, Šašių kapinynas, Šeduvos senojo miesto vieta, Vadaktų dvarvietė, Varnionių senovės gyvenvietė, Žilionių senovės gyvenvietė
• Skuodo rajonas.: Klaišių kapinynas, Klauseikių senovės gyvenvietė ir spėjamas kapinynas,
• Šiaulių rajonas.: Bubių piliakalnis, Keblių senovės gyvenvietė, Ringuvėnų senovės gyvenvietė,
• Šilalės rajonas.: Varsėdžio spėjamų pilkapių vieta,
• Šilutės rajonas.: Juknaičių senovės gyvenvietė, Aukštumalos senovės gyvenvietė
• Telšių rajono savivaldybė.: Džiuginėnų senovės gyvenvietė,
• Ukmergės rajonas.: Laičių kapinynas
• Utenos rajonas.: Utenėlės dvarvietė
• Varėnos rajonas.: Vilkiautinio pilkapynas ir senovės gyvenvietė
• Senųjų miestų vietos: Rietavas, Šiauliai, Telšiai, Tverai

• 1987 m. Lietuvos TSR kultūros žymūnas
• 2009 m. Pelikso Bugailiškio premija