Anastazija Vasiliauskiene

Anastazija Vasiliauskienė (1905 m. Gudeliai, Ramygalos valsčius-1976 m.) – viena lietuvių, nacių okupacijos metais aktyviai gelbėjusi žydus.

Baigė Panevėžio gimnaziją, VDU studijavo fizikinę chemiją, tačiau nebaigusi studijų įsidarbino valstybinėse įstaigose.

Gyvendama Kaune (Kęstučio g. 7, netoli vokiečių karinės įstaigos) palaikė ryšius su geto pasipriešinimo organizacijos nariais, ieškojo prieglobsčio persekiojamiems žydams, pati slėpė Kauno geto pasipriešinimo organizacijos nario Jakovo Levy trejų metų sūnų Ilją, kitus žydų vaikus. 1942 m. Vasiliauskų šeimai teko persikraustyti į Napoleono g. 36 esantį namą, priešais kurį esančioje teritorijoje dirbdavo karo belaisviai ir iš Vilijampolės geto atvaryti žydai. Dirbdama privačioje valgykloje A. Vasiliauskienė organizuodavo maisto atliekų tiekimą atvarytiems į sunkius darbus žmonėms.

Palaikė ryšius su kita žydų gelbėtoja gydytoja Elena Kutorgiene, A. Vasiliauskienės namuose persekiojamieji dažnai gaudavo nakvynę.

1944 m. pavasarį Vasiliauskams persikrausčius į Kulautuvą, jų namuose taip pat buvo slepiami ne vienas žydų tautybės asmmuo. Apie A. Vasiliauskienę savo knygoje "Ir be ginklo kariai" rašė ir žinoma žydų gelbėtoja Sofija Binkienė.

Už šias veiklas ji po mirties 1995 m. apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 2013 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.