Alvydas Pranas Steponavičius

Alvydas Pranas Steponavičius
Gimė	1943 m. gegužės 29 d. Kaunas
Mirė	2020 m. birželio 29 d. (77 metai) Kaunas
Tėvas	Pranas Steponavičius
Motina	Marcija Švobaitė-Steponavičienė
Sutuoktinis (-ė)	Danguolė Marija Vilčinskaitė-Steponavičienė
Vaikai	Dalius, Aistė
Veikla	architektas urbanistas
Alma mater	1966 m. Kauno politechnikos institutas
Vikiteka	Alvydas Pranas SteponavičiusVikiteka

Alvydas Pranas Steponavičiaus (1943 m. gegužės 29 d. Kaune – 2020 m. birželio 29 d. Kaune) – Lietuvos architektas urbanistas.

Gimė mokytojų šeimoje. 1953–1960 m. mokėsi Kauno 8-oje vidurinėje mokykloje. 1960–1966 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete, įgijo architekto urbanisto specialybę.

1965–2004 m. su pertraukomis dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. 1967–1968 m. KPI Gyvenviečių planavimo katedros asistentas. 1987–1990 m. Kauno miesto vyriausiasis architektas. 2004–2014 m. savivaldybės įmonės „Kauno planas“ projektų vadovas.

Nuo 1967 m. Lietuvos architektų sąjungos narys, 1982–1990 m. sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas – Kauno skyriaus pirmininkas. 1988–1994 m. Lietuvos automobilių klubo viceprezidentas. Kauno architektūrinės urbanistinės ekspertų tarybos (KAUET) narys. Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys.

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

• 1967 m. IV mikrorajonas Kaune, Dainavos gyvenamajame rajone (14 000 gyventojų): projektas, darbo dokumentacija, autorinė priežiūra, autorius.
• 1971 m. Draugystės parkas (Taikos gyvenamojo rajono parkas): detalusis planas, techninis darbo projektas, autorinė priežiūra, autorius, projekto vadovas. Dendrologijos autorė Raimonda Augustienė.
• 1974–1978 m. Kauno centrinės dalies detalusis planas: autorius (su arch. Jurgiu Zagorsku ir inž. J. Sodaičiu), projekto vadovas.
• 1981–1988 m. Šilainių II mikrorajonas Kaune: konkursas, projektas, darbo dokumentacija, autorinė priežiūra, autorius (su arch. Aldona Tatariūniene), projekto vadovas.
• 1983 m. Kalniečių III mikrorajonas Kaune: konkursas, techninis projektas, darbo dokumentacija, autorinė priežiūra.
• 1983 m. Varnių g. tiltas per Nerį ir pėsčiųjų tiltas per geležinkelį ties Kauno geležinkelio stotimi: architektūros autorius.
• 2000–2006 m. Kauno HE statinių rekonstrukcija: architektūros autorius.
• 2003 m. Pėsčiųjų perėja po geležinkelio stoties aikšte Kaune: autorius.
• 2004 m. Kražių kolegijos aikštės sutvarkymo projektas: autorius.
• 2004 m. Marvelės g. rekonstrukcijos detalusis planas: autorius, projekto vadovas.
• 2005 m. Kauno apskrities bendrasis planas: autorius (su kitais), projekto vadovas.
• 2006–2012 m. Kauno rajono, Kėdainių rajono ir miesto, Prienų rajono ir miesto bendrieji planai: autorius (su kitais), projekto vadovas.
• 2007 m. Raseinių rajono savivaldybės bendrasis planas: autorius (su kitais), projekto vadovas.
• 2009 m. Logistikos terminalo Karmėlavoje, Laisvosios ekonominės zonos ir Oro uosto transportiniai ryšiai su Vilniumi: urbanistinis eskizas, autorius (su Laurynu Byla).
• 2010–2012 m. Dotnuvos, Joniškio, Josvainių, Miežiškių, Smilgių, Vadoklių, Vilkaviškio miestelių bendrieji planai: urbanistinės dalies autorius.
• 2012–2013 m. Kauno miesto 2013–2023 m. Bendrasis planas: bendraautoris koncepcijos dalyje.

• 1983 m. SSRS Ministrų Tarybos premija, už Kalniečių gyvenamojo rajono planavimą ir statybą (su kitais)
• 2004 m. Lietuvos architektų sąjungos garbės ženklas
• 2013 m. Architektūros riterio ordinas

• Draugystės parkas Kaune, 1971 m.

• Draugystės parkas Kaune, 2010 m.

• Kauno centrinės dalies detalusis planas, 1978 m.

• Kalniečių III mikrorajonas Kaune, 1983 m.

• Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį Kaune, 1983 m.

• Varnių g. tiltas Kaune, 1983 m.

• Kauno HE statinių rekonstrukcija, 1997–2010 m.

• Požeminė perėja Kaune po geležinkelio stoties aikšte, 2003 m.

• Kražių kolegijos aikštės sutvarkymas, 2004 m.

• Kauno apskrities bendrojo plano koncepcija, 2005 m.