Algimantas Brazaitis

Algimantas Jonas Brazaitis (gimė 1932 m. vasario 8 d. Barzduose, Šakių apskritis – mirė 2020 m. vasario 26 d. Vilniuje) – sovietinės Lietuvos kultūros, politikos bei visuomenės veikėjas, žurnalistas.

Dirbo pedagoginį, kultūrinį ir komjaunimo darbą. 1952 m. pašauktas į sovietinę armiją, baigęs Tolimosios aviacijos karo mokyklą tarnavo šios aviacijos padaliniuose.

1956 m. grįžo į Lietuvą ir karjerą darė komjaunimo bei partiniame darbe. Studijavo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, Vilniaus pedagoginiame institute, kvalifikaciją kėlė vadovaujančiųjų darbuotojų kursuose prie Maskvos visuomeninių mokslų akademijos ir Maskvos liaudies ūkio akademijos.

1962–1967 m. LKP CK instruktorius, sektoriaus vedėjas, kuruojantis kultūros įstaigų veiklą. 1967–1972 m. LSSR Ministrų Tarybos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, kuruojantis kultūros žinybų bei kūrybinių sąjungų veiklą.

1968–1972 m. LSSR Ministrų Tarybos aparato profsąjungos vietos komiteto pirmininkas, Valstybinių įstaigų profsąjungos respublikinio komiteto narys. 1967–1972 m. Dainų švenčių organizacinio komiteto sekretorius, 1972–1988 m. šio komiteto narys.

1972–1979 m. LKP Kauno miesto komiteto II-asis sekretorius. 1972–1978 m. Kauno miesto tarybos deputatas. 1973–1988 m. „Žinijos“ draugijos valdybos narys. 1973–1998 m. Kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos valdybos narys, Lietuvos-Vengrijos draugystės draugijos pirmininkas.

1974–1989 m. LKP revizinės komisijos narys, LKP ideologinės komisijos narys. LKP XX suvažiavimo redakcinės komisijos pirmininkas. Nuo 1979 m. LSSR Valstybinio kinematografijos komiteto pirmininkas. Nuo 1981 m. LKP revizijos komisijos narys. 1982 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas. 1980–1990 m. dvi kadencijas Šilutės rajone buvo LSSR AT deputatas.

1988 m. panaikinus Kinematografijos komitetą paskirtas Valstybinių paslapčių saugojimo spaudoje valdybos prie LSSR Ministrų Tarybos (Glavlito) viršininku. Nemažai nuveikė išviešinant šios įstaigos darbą ir naikinant cenzūros suvaržymus. Jo iniciatyva 1989 m.buvo įkurta Spaudos kontrolės valdyba, kuri atsiskyrė nuo SSRS Glavlito ir sunormino Lietuvos žiniasklaidos veiklą sutinkamai su įsigaliojusiu Lietuvos SSR Spaudos įstatymu.1989–1990 m. LSSR AT nepriklausomybės atkūrimo komisijos narys, Spaudos įstatymo ruošimo komisijos narys. Iš LKP išstojo 1990 m. depolitizuojant Spaudos kontrolės valdybą.

1992 m. išėjo į pensiją. Kurį laiką dirbo privačių laikraščių redakcijose. 1995–1998 m. Lietuvos ūkio partijos steigimo iniciatyvinės grupės narys, šios partijos centrinės valdybos narys. 1993–2007 m. Baltarusijos informacijų agentūros BELTA korespondentas Lietuvoje. Parašė straipsnių apie viešumo problemas, politinį bei ekonominį gyvenimą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Lietuvos spaudoje reiškėsi kaip kairiųjų pažiūrų žurnalistas, kritikuojantis liberalizmą ir konservatorius. 2013 metais elektroninių knygų leidykla išleido dvi memuarinio publicistinio pobūdžio A. Brazaičio knygas: „Pertvarkos sūkuriuose“ ir „Pertvarkos atspindžiai“.